Ministro pirmininko sudarytos specialios darbo grupės dėl universitetų tinklo optimizavimo siūlymu, Kaune iki 2012 m. pabaigos Lietuvos kūno kultūros akademija būtų prijungta prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), VU Kauno humanitarinis fakultetas ir Vilniaus dailės akademijos filialas – prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Aleksandro Stulginskio universitetas – prie Kauno technologijos universiteto (KTU).
Iki 2014 m. pabaigos siūloma sujungti LSMU ir VDU, o iki 2017 m. pabaigos būtų sujungti KTU ir VDU. Taip laikinojoje sostinėje gimtų Kauno universitetas.
Siekia tarptautinio pripažinimo
Darbo grupės ekspertų teigimu, pamažu jungiant universitetus būtų atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo, mokslo potencialas būtų sutelktas vienoje vietoje. Taip būtų sukurti tarptautinėje erdvėje konkurencingi universitetai.
Toks žingsnis neleistų savaime „subyrėti“ prasčiausioje padėtyje atsidūrusiems universitetams. Be to, jungti universitetus verčia ir mažėjantis studentų skaičius. Dėl demografinių tendencijų iki 2020 m. bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc.
Bijo mechaninio sujungimo
Ir VDU rektoriaus Zigmo Lydekos, ir KTU rektoriaus Petro Baršausko įsitikinimu, idėja sujungti šalies universitetus yra gera. Užsienio pavyzdžiai rodo, kad toks kelias – teisingas. Tačiau jie baiminasi tik formalaus, mechaninio sujungimo, kai bendras – tik pavadinimas.
„Tai turėtų būti ne dviejų struktūrų pavadinimų, o turinio integravimas. Šaržuojant situaciją pas mus dabar tokia logika: mažesnį – prie didesnio, silpnesnį – prie stipresnio, ir gal kas nors pavyks. Man norėtųsi matyti tikslą, po to – naudą iš to, ir tik tada jau galima pradėti jungtis. Dabar nei apie tikslą, nei apie naudą lyg ir nekalbama. Finansinė nauda nesuskaičiuota“, – svarsto P.Baršauskas.
Z.Lydeka taip pat pritaria, kad pirmiausia visi turi vieningai suprasti aukštųjų mokyklų jungimosi į didelius darinius naudą. Antras, ne mažiau svarbus, žingsnis, – suformuluoti labai aiškius tikslus, kuriuos, susijungiant norima pasiekti. Ir tik trečias žingsnis – jungimosi procesas.
Gresia biurokratija
„Dabartinį ekspertų siūlymą aš priimu kaip pradžią diskusijai, medžiagą pamąstymams. Nenorėčiau, kad visuomenė, politikai tai kaip nors eskaluotų, ypač dabar – prieš rinkimus. Būtų didžiausia klaida, jei šis socialinis projektas būtų paverstas politiniu projektu. Tuomet jis būtų pasmerktas žlugti. Viskas, kas iki šiol pasiekta universitetuose, būtų sunaikinta“, – įspėja Z.Lydeka.
Nors ir pritaria jungimosi idėjai, jis pripažįsta, kad didžiulei universitetinei organizacijai grėstų per didelės hierarchijos, biurokratijos pavojus. Todėl didelėje struktūroje turėtų išlikti vidinės autonomijos, kurios pačios specializuotose kryptyse priimtų sprendimus.
Kauniečiai susitars
„Einame į gerą pusę, bet nereikia pridaryti klaidų. Vienintelis būdas jų išvengti – dialogas, vienintelis įmanomas demokratinis sprendimo būdas. Visuose lygiuose reikia šnekėtis, įtikinėti. Kaune tarp aukštųjų mokyklų vadovų dialogas tikrai vyksta“, – teigia P.Baršauskas.
Rektorius, neabejojantis, kad kauniečiams bendrus susijungimo vardiklius pavyks rasti, baiminasi, kad procesas gali užstrigti ir šiame, ir ateinančiame Seime. Mat kol kas mūsų serganti visuomenė valdoma interesų kovos.
„Vienos karalystės žmonės subėga į vieną Seimo dalį, kitos – į kitą, todėl netikiu, kad balsavimas galėtų būti sėkmingas. Jei universitetai to patys nedarys, tai nieko nebus“, – atviravo KTU rektorius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad aukštųjų universitetų sujungimui turėtų būti skirta daug lėšų.
Neliks pasirinkimo galimybės
Ieva Dičmonaitė, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga LSAS prezidentė:
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo pasirinktas lengviausias variantas, t.y., nežinant ką geriausiai su kuo būtų sujungti, tad buvo pateiktas variantas padaryti du universitetus Vilniuje ir Kaune. Neteko girdėti, kad būtent tokiu būdu būtų optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinklas dar kur nors. Problemų iš to gali kilti labai daug ir įvairių. Visų pirma stojantieji beveik neturės galimybės rinktis. Nes turės rinktis ne tarp aukštųjų mokyklų, o tarp miestų.
Apskritai toks siūlomas variantas yra sunkiai įgyvendinamas. Be to, viskas, kas turi prievartos ženklą, neturi kokybinio atspindžio. Prievarta sujungti aukštąsias mokyklas yra visiškai netikslinga. Juk jau ir dabar kai kurios aukštosios mokyklos tarpusavyje bendradarbiauja ir mato sąlyčio taškus.
Šiuo metu nėra pateikta ekonominių paskaičiavimų, kokia būtų nauda. Jei susijungimas būtų pagrįstas ekonominiais ir kitais skaičiavimais, tuomet būtų galima kalbėti galbūt ir kitaip“.
