Lygiai prieš metus, pernai gruodžio 9 dieną, įgaliojimus veikti gavo keturių centro dešinės partijų remiama 15-oji šalies Vyriausybė po nepriklausomybės atgavimo. Tačiau metų sukaktis gali būti paskutinė – šią savaitę Seime balsuojama dėl „Sodros“ ir viso rekordiškai praskolinto valstybės biudžeto, o ministrų kabinetą parlamente oficialiai palaiko labai trapi dauguma. Premjeras Andrius Kubilius yra užsiminęs, kad Seimui nepatvirtinus biudžeto, Vyriausybei gali tekti krautis daiktus.
„Santūriai didžiuojuosi, kad kartu su piliečiais mums pavyko tuos metus atlaikyti, nors buvo nemažai pagiežos ir ciniško melo“, – vakar Seime apžvelgdamas dvylika savo komandos darbo mėnesių kalbėjo A.Kubilius. Vertindamas Vyriausybės veiklą jis sakė: „Padarėme, ką galėjome, bet ne viską, ką reikėjo.“
Akivaizdu, kad sunkmetis, kuriuo ši Vyriausybė dirba, tapo jos išskirtiniu ženklu. Viena vertus, šiam ministrų kabinetui tenka atlaikyti milžinišką spaudimą imantis nepopuliarų žingsnių. Kita vertus, krizė yra savotiška lengvinanti aplinkybė vertinant padarytas klaidas.
Kol kas aukos dedamos ant laužo, bet nematyti, dėl ko. Labai tikiuosi, kad greitai tuos rezultatus bus galima išvysti.
„Visada vertinant valdžios institucijos veiklą reikia atsižvelgti į tas aplinkybes, kuriomis ta Vyriausybė dirba. Aišku, lengviausia būtų kritikuoti ir kelti neįmanomus arba neįvykdomus lūkesčius. Bet vieną rezultatą, kurį ji sau kėlė, pavyko pasiekti – išvengti valstybės nemokumo. Tai yra ne taip jau mažai, atsižvelgiant į faktą, kad šalies ekonomika susitraukė apie 15 proc. Tai yra šioks toks pasiekimas“, – įvertino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Kita vertus, analitikas atkreipė dėmesį, kad besistengdama sumažinti valstybės biudžeto deficitą Vyriausybė padarė tam tikrų klaidų.
„Manau, kad desperatiški mėginimai mažinti biudžeto deficitą kartais virsdavo ne pačiais geriausiais sprendimais. Turiu galvoje pridėtinės vertės mokesčio tarifo padidinimą nuo 19 iki 21 proc., taip pat Vyriausybės ketinimą toliau didinti socialinio draudimo įnašą. Bet tam pasipriešino visuomenė ir kitos valdžios institucijos. Dar viena sritis, kurioje tarp kalbų ir darbų buvo tam tikras atotrūkis arba vėluojama priimti sprendimus, tai valstybės institucijų sektoriaus išlaidų mažinimas“, – vardijo G.Nausėda.
Politologas Antanas Kulakauskas pripažino, kad Vyriausybė darė klaidų, pavyzdžiui, vadinamoji naktinė mokesčių reforma, kai pernai metų pabaigoje buvo pakelti pagrindiniai mokesčiai. Tačiau iš esmės jis vertina A.Kubiliaus komandos veiklą „su pliuso ženklu“. „Klaidos politikoje neišvengiamos. Gerai, kad neužsispiriama ir jos taisomos. Kalbant apie kitas žadėtas politikos ir administravimo permainas, praktikoje jos vyksta lėčiau, nei gali atrodyti teoriškai“, – nurodė politologas.
A.Kulakauskas atkreipė dėmesį į margą Seimo ir Vyriausybės sudėtį. „Vyriausybė neveikia ir negali veikti kaip monolitas. O jeigu A.Kubilius kumščiais trankytų į stalą, greičiausiai tai baigtųsi Vyriausybės subyrėjimu“, – svarstė jis.
G.Nausėda taip pat kalbėjo, kad kartais Vyriausybės darbai stringa ne todėl, kad jai trūktų ryžto, bet dėl to, kad pritrūksta Seimo ar prezidentūros paramos.
Tačiau esminiais momentais prezidentė Dalia Grybauskaitė palaikė ministrų kabinetą. Liepą institucija grąžino įgaliojimus naujai išrinktai šalies vadovei, tačiau netrukus A.Kubiliaus komanda vėl buvo įpareigota dirbti pakeitus tik vieną kabineto narį – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vairą iš Rimanto Jono Dagio perėmė Donantas Jankauskas. Tiesa, kaip teigiama, ne be D.Grybauskaitės pageidavimų birželį Algirdą Šemetą finansų ministro poste pakeitė Ingrida Šimonytė.
Tiesa, Vyriausybės pastangos skatinti ekonomiką vis dar neduoda pakankamai vaisių. „Kartais atrodo, kad vyrauja įsivaizdavimas, jog užtenka numatyti kokios nors programos koncepciją, o visa kita įvyks automatiškai. Bet taip neįvyksta – reikia, sakyčiau, juodo darbo teisiniu, organizaciniu lygiu“, – sakė G.Nausėda, kaip vieną nesėkmių įvardydamas būsto renovavimo programos užmojus.
Tuo tarpu su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pastebėjo, kad šioje srityje Vyriausybė ryžtingai pradėjo pirmąjį savo pusmetį. Buvo padaryta pažanga viešųjų pirkimų skaidrinimo srityje, pradėtos viešinti Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidas. „Tačiau antrajame pusmetyje dėmesys antikorupcijai, atrodo, nuslūgo. Reikia toliau tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą. Neaiški Vyriausybės įkurtos antikorupcinės darbo grupės paskirtis“, – teigė S.Muravjovas.
Su visuomene ne(su)sikalbėjo
Nors ekspertai atsargiai giria, gyventojų nuomonė apie Vyriausybę nėra itin gera. Pasak bendrovės „Baltijos tyrimai“ rinkodaros direktoriaus Romo Mačiūno, spalio mėnesio apklausos duomenimis, Vyriausybe pasitiki 17 proc., o nepasitiki 79 proc. suaugusių šalies gyventojų. Mažiau apklaustųjų pasitiki tik Seimu – 13 proc.
„Vyriausybe mažiau nei 20 proc. žmonių pasitiki tik prieš pat kokius nors rinkimus arba kritiniais atvejais. Kita vertus, šiais krizės laikais, kai 9 iš 10 gyventojų nepatenkinti savo padėtimi, bet kokia Vyriausybė būtų lygiai taip pat prastai vertinama. Negalima sakyti, kad tai yra A.Kubiliaus bėda“, – mano R.Mačiūnas. Tačiau sociologas sutiko, kad politikai galėtų labiau pasistengti taisydami gyventojų nuotaiką.
„Kol kas tartum aukos dedamos ant laužo, bet nematyti, dėl ko. Labai tikiuosi, kad greitai tuos rezultatus bus galima išvysti. Ekonomikos atsigavimas, kad ir kaip ten būtų, ateina. Šitai Vyriausybei labai svarbu sulaukti dar vieno ar dviejų ketvirčių, kada pradės matytis tam tikri teigiami ekonomikos atsigavimo ženklai. Tada jos sprendimai matysis visiškai kitokiame kontekste“, – kalbėjo G.Nausėda.
Komunikacijos agentūros „VRP | Hill & Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus atkreipė dėmesį, kad ši Vyriausybė stengiasi daugiau dirbti ir mažiau girtis. „Tai ne visuomet yra blogas dalykas, nes politika pastaruoju metu Lietuvoje buvo tapusi labiau populistinė – kalbos arba įvaizdis statomi prieš veiksmą, konkrečius sprendimus“, – minėjo komunikacijos specialistas.
Kita vertus, pašnekovas pabrėžė, kad pati didžiausia šios Vyriausybės bėda yra savo veiklos pristatymas: „Netgi iš principo teigiami dalykai, kaip, pavyzdžiui, Nacionalinis susitarimas, kuris yra istorinis susikalbėjimo aktas, kai prie vieno stalo sėdėjo ne tik profsąjungos ir darbdaviai, bet ir įvairių verslo organizacijų atstovai, net pensininkai, buvo pristatytas kaip kažkoks susitarimas su interesų grupėmis.“
Esminės permainos nevyksta
Tuo tarpu A.Kulakauskas mano, kad Permainų koalicijos Vyriausybė kol kas nedėjo pastangų, kad pasiektų esminį lūžį – performuotų visą politinės sistemos hierarchiją, kad daugiau įtakos priimant sprendimus iš valdžios viršūnių perimtų visuomenė.
„Tas pats Nacionalinis susitarimas yra vienkartinis projektas. Tam tikros grupės buvo įkalbėtos jį pasirašyti motyvuojant, kad nėra kitos išeities. Siekiant permainų pradžia kartais būna tokia, bet atrodo, jog niekas nebando tęsti pradėto proceso. Ir vėl toliau bus taip, kaip buvo. Nėra gerai, jeigu žegnotis pradedi tik tada, kai ima žaibuoti. Gero krikščionio, kaip ir demokratiškai besielgiančio politiko, elgesio modelis ne visai toks“, – šypsojosi politologas.
