JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos atstovas spaudai Laisvosios Europos radijui pripažino, kad tokių bylų pasitaiko ir dabar. Nors konkrečius skaičius ji atsisakė pateikti, tačiau atskleidė, kad šiuo metu svarstoma „mažiau nei 10 bylų“ dėl deportacijos iš JAV už tai, kad asmenys buvo KGB bendradarbiai.
JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba paaiškino, kad buvusiais KGB bendradarbiais domisi dėl to, kad jie galėjo būti prisidėję arba vykdę veiklą, kuria buvo pažeidžiamos žmogaus teisės.
JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba, paklausta, kiek žmonių dėl sąsajų su žmogaus teisių pažeidimais bendradarbiaujant su KGB, buvo deportuota iš šalies nuo 1992 m, pateikė skaičių. Toks atvejis buvo tik vienas.
Skaičiuojama, kad Sovietų Sąjungai žlungant su KGB turėjo ryšių 500-700 tūkst. bendradarbių.
Nežinoma, kiek iš jų galėjo baigti savo dienas Amerikoje. Tačiau JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba, paklausta, kiek žmonių dėl sąsajų su žmogaus teisių pažeidimais bendradarbiaujant su KGB, buvo deportuota iš šalies nuo 1992 m, pateikė skaičių. Toks atvejis buvo tik vienas.
Lietuvis Alfonsas Abeliūnas
2005 m. birželio 7 d. JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba išplatino pranešimą spaudai apie 55 m. lietuvio Alfonso Abeliūno deportaciją. Jis, anot agentūros, buvo „susijęs su žmogaus teisių pažeidimais buvusioje Sovietų Sąjungoje“.
Kaip teigiama pranešime, A.Abeliūnas į JAV kaip turistas atvyko 2000 m. spalį. 2004 m. birželį jis buvo sulaikytas dėl vizos sąlygų pažeidimo. JAV Imigracijos teismas nustatė, kad jis buvo parengtas šnipinėjimui ir „gyvendamas Lietuvoje prisidėjo prie žmonių persekiojimo“.
Pranešime spaudai neužsimenama apie A.Abeliūno ryšius su KGB, pats pranešimas savo laiku smarkiai nesudomino žiniasklaidos, nė nebuvo publikuotas oficialioje Imigracijos ir muitinės tarnybos interneto svetainėje.
Tačiau Lietuvoje paviešintuose KGB archyvuose nurodoma, kad A.Abeliūnas buvo kadrinis KGB darbuotojas Šiauliuose ir nuo 1978 iki 1989 m. buvo atsakingas už informaciją apie žmones, turinčius kontaktų su užsieniečiais.
Slaptame 1982 m. KGB dokumente nurodoma, kad A.Abeliūno užduotis buvo nustatyti tokių informatorių patikimumą, taip pat priversti juos bendradarbiauti „naudojant kompromituojančią medžiagą“.
Nustatyta, kad A.Abeliūnas rinko informaciją apie Sovietų sąjungoje gyvenančius vokiečius ir turėjo užtikrinti, kad jie negautų kelionės dokumentų, jei pageidautų vykti į Maskvą. Be to, jo liudijimai apie Sovietų Sąjungos psichiatrinėse ligoninėse per prievartą „gydytus“ disidentus JAV teismui pasirodė nenuoseklūs.
JAV Imigracijos teismo teisėjas taip pat nustatė, kad A.Abeliūnas rinko informaciją apie Sovietų sąjungoje gyvenančius vokiečius ir turėjo užtikrinti, kad jie negautų kelionės dokumentų, jei pageidautų vykti į Maskvą. Be to, jo liudijimai apie Sovietų Sąjungos psichiatrinėse ligoninėse per prievartą „gydytus“ disidentus JAV teismui pasirodė nenuoseklūs.
Laisvosios Europos radijui gauti paties A.Abeliūno komentarą nepavyko.
Apie KGB nutyli
Žurnalistų teigimu, praeities nuslėpimas teikiant bylas dėl deportacijos JAV Imigracijos teismui yra dažnas argumentas stengiantis konkrečiai neįvardinti, kad žmogus siejamas su karo nusikaltimais.
A.Abeliūnas iš šalies buvo išsiųstas remiantis panašiu – daugiau techniniu nei su žmogaus teisių pažeidimais susijusiu motyvu. Imigracijos teismas sprendimą išsiųsti iš šalies A.Abeliūną priėmė todėl, kad „jis neužsiregistavo kaip užsienio šalies agentas“.
Nepaisant to, JAV Vyriausybė jo išsiuntimą apibūdino kaip žmogaus teisių gynėjų laimėjimą.
„Tie, kurie nuslepia tikrąją savo pareitį patirs įstatymo griežtumą. JAV žmogaus teisių pažeidėjams nesuteiks saugaus prieglobsčio“, – pristatydamas teismo sprendimą dėl A.Abeliūno teigė Imigracijos ir muitinės tarnybos specialusis agentas Keithas Perniciaro.
Prisipažinti, ar ne?
Pagal JAV įstatymus, bendradarbiavimas su KGB automatiškai neužkerta kelio prašyti JAV vizos.
„Žinoma, apie tai jūsų paklaus per pokalbį dėl vizos, tačiau, jei nebuvote susijęs su žmonių persekiojimu, tai nebus priežastis vizos nesuteikti“, – teigė Niujorke dirbanti teisininkė Alena Shautsova.
Žinoma, apie tai jūsų paklaus per pokalbį dėl vizos, tačiau, jei nebuvote susijęs su žmonių persekiojimu, tai nebus priežastis vizos nesuteikti, – sako teisininkė.
Tačiau tie, kurie bendradarbiavimą nuslepia, gali patekti į JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos Žmogaus teisių pažeidimų ir karo nusikaltimų skyriaus akiratį.
Šis skyrius gali nustatyti apie imigranto ar turisto ryšius su slaptosiomis tarnybomis. Tokios informacijos ieškoma viešai prieinamuose šaltiniuose, to meto JAV Valstybės departamento raportuose ar visuomeninių organizacijų, tokių kaip „Amnesty International“ pranešimusoe. Taip pat remiamasi istorikų, teisininkų, kriminalistų duomenimis.
Už nusikaltimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais nuo 2004 m. iki dabar JAV buvo sulaikyta mažiausiai 250 žmonių, dar mažiausiai 640 žmonių dėl šios priežasties buvo deportuoti iš šalies.
Žinoma, nėra jokios garantijos, kad nuslėpę savo praeitį buvę KGB darbuotojai tikrai bus sučiupti. „Jei jie tai slepia, tai slepia. Dėl to ir turime šnipų“, – aiškino A.Shautsova.
