Didžiausia valdančioji Socialdemokratų frakcija trečiadienį nusprendė neinicijuoti perėjimo prie proporcinės rinkimų sistemos, kaip buvo pasiūlęs teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis.
„Svarstėme (rinkimų sistemos reformą) ir frakcijos nuomonė tokia, kad liekame prie tos pačios sistemos, šiems rinkimams nekeičiame“, – BNS sakė socialdemokratų seniūnė Irena Šiaulienė.
Frakcijos nuomonė tokia, kad liekame prie tos pačios sistemos, šiems rinkimams nekeičiame, – sakė I.Šiaulienė.
Pasak jos, socialdemokratai pritaria, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą dėl rinkėjų skaičiaus apygardose būtų pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos siūlymą keičiamos apygardų ribos, projektą dar įvertinus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
„Sistemos pakeitimai pareikalaus kaštų, visi nuogąstauja, jei ne taip susiklostytų rinkimai, kaip prognozuojama, prisiimti personalinę atsakomybę“, – apie motyvus, kodėl atsisakyta paremti J.Bernatonio projektą, sakė I.Šiaulienė.
Visgi ji pati sakė mananti, kad perėjimas prie proporcinės Seimo rinkimų sistemos būtų pozityvus žingsnis partinės demokratijos stiprinimui, nors ir abejojo, ar dar kartą toks siūlymas būtų realus įgyvendinti, tarkime, 2020 metų rinkimams.
Darbo partija taip pat prieš
Anksčiau socialdemokratų iškeltą siūlymą 2016 metų rinkimams atsisakyti vienmandačių apygardų trečiadienį kritiškai įvertino Darbo partija, pranešė frakcija.
„Rinkimų sistemos keitimas – labai rimtas žingsnis šalies politiniame gyvenime. Negalime jo priimti deramai neišdiskutavę, neapsvarstę ir neaptarę su visuomene. Mes pasigedome diskusijų iš proporcinės rinkimų sistemos siūlytojų pusės ir manome, kad 2016 metams skubėti keisti rinkimų sistemą būtų neprotinga“, – pranešime cituojamas frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Siūlymus jau anksčiau yra atmetę opoziciniai liberalai ir konservatoriai.
Bandys perbraižyti ribas
Pas Seimo pirmininkę trečiadienį šaukiamas pasitarimas su parlamentinėmis frakcijomis, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl rinkėjų skaičiaus skirtumų vienmandatėse apygardose.
KT paskelbus, kad dabartinis suskirstymas apygardomis prieštarauja Konstitucijai, Seime jau praėjusią savaitę buvo surengtas pasitarimas. Jo metu aptarus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teikiamą naują apygardų suskirstymo projektą buvo iškeltas ir radikalus socialdemokrato teisingumo ministro J.Bernatonio siūlymas – iš viso atsisakyti vienmandačių apygardų.
J.Bernatonis siūlė, kad iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką, kiekvienoje pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas skaičius Seimo narių.
Vienmandačių apygardų klausimai nagrinėjami po praėjusios savaitės KT nutarimo, kuriuo iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose leidžiantis įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dėl didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų apygardose jų balsai tampa nelygiaverčiai – skirtumas gali siekti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus.
VRK yra parengusi projektą, kuris rinkėjus paskirstytų pagal siūlomas rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidurkio neviršytų 10 proc. – Vilniaus mieste vietoj dešimties siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune iš aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, – trys.
Šiuo metu Seimo rinkimuose 71 atstovą į parlamentą rinkėjai renka vienmandatėse apygardose, taip pat 70 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos.
