Pasaulį apskriejusi žinia apie prestižiniame mokslo žurnale „Science“ pasirodžiusį didelio masto viso genomo sąsajų tyrimą (GWAS) neaplenkė ir Lietuvos. Pavyzdžiui, tinklalapyje bukimevieningi.lt pasirodė publikacija, teigianti, kad tyrimo išvados – „stiprus smūgis gėjams“.
Nuoroda į publikaciją pasidalijo beveik 800 feisbuko vartotojų, ji įdėta socialinio tinklo grupėse „bukimevieningi.lt“, „Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenių tinklas“ ir „Už didingą Lietuvą!“.
Pagalbos susigaudant mokslinio tyrimo rezultatuose kreipėmės į Vilniaus universiteto (VU) Biomokslų instituto vadovą, profesorių Juozą Lazutką.
Lytinis elgesys negydomas
Pirmiausia gavome profesoriaus patvirtinimą, kad tyrimas – rimtas ir atliktas aukštos kvalifikacijos mokslininkų. Autorių kolektyve rasime Kembridžo, Harvardo, Kopenhagos, Amsterdamo, Majamio universitetų, Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir kitų pripažintų ugdymo įstaigų atstovų.
Skirtingai nei teigia daugybė tyrimą aprašiusių publikacijų antraščių, genai turi įtakos heteroseksualiam ir homoseksualiam elgesiui. Be to, tyrimas rodo, kad biologiniai veiksniai nėra vieninteliai, kurie lemia žmonių elgesį.
Yra visiškai neįmanoma, naudojant genetinius metodus ir tiriant individo genus, daryti kokias nors išvadas apie šio individo esamą ar būsimą seksualinę orientaciją.
Pasak profesoriaus, tyrimas parodo, kad nėra vieno vienintelio geno, atsakingo už neheteroseksualų elgesį. Žmogaus elgesio forma susijusi su šimtais genų, išsidėsčiusių visose žmogaus chromosomose, tačiau kiekvieno iš jų atskira įtaka seksualiniam elgesiui yra labai maža.
„Tyrimo išvada, kad su seksualiniu elgesiu yra susijęs ne vienas ar keli, o šimtai žmogaus genų, leidžia padaryti vieną labai svarbią išvadą: yra visiškai neįmanoma, naudojant genetinius metodus ir tiriant individo genus, daryti kokias nors išvadas apie šio individo esamą ar būsimą seksualinę orientaciją“, – paaiškino J.Lazutka.
Tai reiškia, kad neįmanoma sukurti testo, kuris leistų nustatyti dar negimusio vaisiaus seksualinę orientaciją. Be to, tokie rezultatai reiškia, kad net ir pritaikius moderniausią genomo redagavimo techniką nėra įmanoma pakeisti žmogaus seksualinio elgesio.
„Kita vertus, kadangi seksualinio elgesio formos akivaizdžiai turi biologinį pagrindą, lygiai taip pat būtų neefektyvios ir visokios psichologinės ar socialinės terapijos“, – dėstė profesorius.
Nei „lemia“, nei „nelemia“
Publikacijose, kuriose GWAS tyrimas pateikiamas kaip paneigiantis biologinę įtaką lytiniams žmonių pasirinkimams, neužduodamas klausimas ar, pavyzdžiui, heteroseksualus elgesys yra veikiamas genetikos.
Pasak J.Lazutkos, neretai naudojama formuluotė, esą genai ką nors „lemia“ arba „nelemia“. Tokių sąvokų vartojimas, aiškina Biomokslų instituto vadovas, yra klaidingas. Sudėtingi elgesio požymiai išsivysto dėl ne iki galo suprantamų sąsajų tarp biologinių ir aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, koks nors žmogaus gabumas gali nepasireikšti, jei jam nebus sukuriamos reikalingos sąlygos.
„Todėl teisingas teiginys būtų toks: individo, tiek heteroseksualaus, tiek ir neheteroseksualaus, seksualinis elgesys yra akivaizdžiai veikiamas biologinių veiksnių“, – aiškino J.Lazutka.
Tačiau posakis „gimiau toks/-ia“ genetikos mokslo požiūriu – beprasmis. Bet kurios lytinės orientacijos asmuo, teigiantis, kad gimė turėdamas tam tikrus elgesio ar charakterio bruožus, klysta. Lygiai taip pat kaip ir žemo ūgio žmogus klysta teigdamas, kad gimė būtent toks. Lytinę orientaciją, kaip ir ūgį, galiausiai lemia biologinių ir aplinkos veiksnių suma.
Homoseksualumas nėra vien tik įgimtas, bet nėra ir vien tik įgytas.
XIX amžiaus mitai
Tai, kad tyrimai įrodo, jog seksualinę orientaciją lemia ne vienas, o šimtai skirtingų veiksnių, aiškina profesorius, paneigia žmonių lytinio elgesio modelius, pagrįstus vien biologija ar vien socialiniais veiksniais. Tai reiškia, kad homoseksualūs žmonės nėra ligoniai, kuriuos reikia gydyti ar perauklėti.
„Homoseksualumas nėra vien tik įgimtas, bet nėra ir vien tik įgytas. Kaip ir bet kuri kita žmogaus elgesio forma, seksualinis elgesys turi tvirtą biologinį pagrindą, tačiau kaip jis pasireikš ir ar iš viso pasireikš, priklauso nuo visos konkretaus žmogaus gyvenimo istorijos, įskaitant laikotarpį iki gimimo“, – paaiškino J.Lazutka.
„Science” žurnale pasirodęs tyrimas patvirtina šiuolaikinės genetikos požiūrį į sudėtingų požymių paveldėjimą. Ankstesni tyrimai patvirtino, kad daugelis įprastų žmogaus požymių, tokių kaip charakterio ypatybės, psichologinis tipas, intelektiniai gebėjimai ar ūgis, priklauso nuo šimtų ar tūkstančių genų. Šis GWAS tyrimas rodo, kad tą patį galima pasakyti ir apie lytinio elgesio pasirinkimus.
J.Lazutkos manymu, tyrimas paneigia primityvų genetikos ir genų mokslo supratimą visuomenėje. Esą mokykloje įgytos žinios apie genų mokslą neretai yra pasenusios, todėl išgirdę, kad, pavyzdžiui, žirnių spalvą lemia tam tikras genas, manome, kad yra vienas žmogaus elgesį lemiantis genas.
„Tada tikima, kad turėtų egzistuoti homoseksualumo genas, protingumo genas, laimės genas, nusikalstamumo genas ar žiaurumo genas. Tada kyla pagunda kaip nors pagerinti žmoniją, išnaikinant blogus genus ir paskleidžiant gerus genus. Deja, toks pagerinimas reiškia ne ką nors kitą, o prievartą ir terorą, nukreiptą prieš konkrečius žmones, kurie turi neteisingus genus“, – konstatavo J.Lazutka.
Daugiau informacijos apie tyrimą, jo išvadas ir jų reikšmę – tyrimo autorių sukurtame tinklalapyje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
