Artėjančios Vėlinės yra tas metas, kai daugelio keliai suka į kapines. Nebūtinai tas, kur palaidoti artimieji. Bent jau Vilniuje gausu kapinių, kurios turtingos saugomomis vertybėmis, tik joms neretai verkiant reikia restauratorių pagalbos.
Oginskių koplyčią atnaujino
Kaip tik tokios – Saulės kapinės. Tiksli bažnyčios kapinių įsteigimo data nėra žinoma. Tačiau kapinių centre esanti Šv. Vincento Pauliečio koplyčia pašventinta 1811 m., o 1828 m. kapinės jau minimos kaip parapinės.
Šiose kapinėse buvo laidojami Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojai. XIX a. antrojoje pusėje Vilniaus senosiose kapinėse pradėta laidoti turtingesnius žmones: Oginskius, Zavadskius, Žabas. Todėl atsirado prabangių antkapinių paminklų, kapinėse pastatytos kelios koplyčios. Kapinės iš pradžių nebuvo aptvertos, – tik 1872 m., paraginus miesto valdybai, jos apjuostos pylimu. Mūrine tvora kapinės buvo aptvertos 1932 m., įrengti geležiniai varteliai.
Prieš metus Kultūros paveldo departamentas (KPD) gyrėsi, kad Saulės kapinėse minint Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines tvarkoma Oginskių koplyčia-mauzoliejus ir jos prieigos. Šie darbai baigti, koplyčia iš tolo traukia akį savo baltumu. Tačiau tolesnių projektų, kaip galima būtų atnaujinti kitas koplyčias, antkapius, kol kas nėra.
Ribotos galimybės
Darius Daunoras, Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas, 15min teigė, kad miesto kapinės – svarbi istorijos ir kultūros pažinimo vieta: „Vilniuje yra 17 istorinių kapinių, kurios saugo amžino poilsio atgulusių garbių kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų bei kitų vilniečių atminimą. Tai Rasų, Bernardinų, Saulės, Antakalnio, kitos – Stačiatikių, Sentikių, karaimų ir totorių, žydų, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų ir kt. kapinės.“
Vilniuje yra 17 istorinių kapinių, kurios saugo amžino poilsio atgulusių garbių kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų bei kitų vilniečių atminimą, – sakė D.Daunoras.
Tačiau miestas turi ribotus išteklius, tad skirti tiek lėšų, kiek reikėtų, visoms kapinėms negali.
„Istorinių kapinių teritorijos ir saugomų vertybių kiekis yra labai didelis, todėl jos tvarkomos atsižvelgiant tiek į savivaldybės, tiek ir valstybės į finansines galimybes. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamentu sutvarkė Bernardinų kapinių koplyčią, Saulės kapinėse esančią Oginskių koplyčią“, – padarytus darbus vardijo D.Daunoras.
Kaip rašė dienraštis lenkų kalba „Kurier Wilenski“, KPD atstovų teigimu, kapinių valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė. Tad ji privalo rodyti iniciatyvą ir teikti prašymus, ką reikėtų restauruoti, tuomet KPD tam ieško lėšų. Norint jų rasti 2017 metų darbams Saulės kapinėse, paraišką reikėjo pateikti iki šių metų rugsėjo 1-osios, bet Vilniaus savivaldybė to nepadarė.
Dėmesys Rasų kapinėms
Vilniaus savivaldybė šiuo metu pirmenybę teikia kitų kapinių tvarkymui – rengiamas vienų seniausių ir unikaliausių Lietuvoje Rasų kapinių pirmojo etapo sutvarkymo projektas.
Pasak D.Daunoro, planuojama iki 2018 metų sutvarkyti slenkančius kapinių šlaitus, takus, restauruoti atrinktus paminklus ir koplyčias. Numatoma įrengti infrastruktūrą, kad europinio kultūros kelio paveldo objektas taptų saugus ir patogus lankytojams. Bus suremontuota 3,5 tūkst. kv. m. takų, įrengtas pagrindinių takų apšvietimas, suremontuoti laipteliai, restauruotos šešios iš 12-os kapinėse esančių koplyčių, sutvirtinti šlaitai, įrengtas vandentiekis, vaizdo stebėjimo kameros, požeminiai atliekų konteineriai.
Vėliau bus tvarkoma tvora, likusios kapavietės ir paminklai, suremontuotos automobilių stovėjimo aikštelės, įrengti viešieji tualetai. Naujai įrengta informacinė sistema lankytojams suteiks informaciją apie kapinėse palaidotas iškilias asmenybes. Tikimasi, kad sutvarkius kapines jos taps dar didesniu kultūros turistų traukos objektu. Turizmo informacijos centro duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 930 tūkst. turistų, o 95 proc. Lietuvos turizmo agentūrų Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų programą.
Norint kreiptis į KPD dėl tvarkybos darbų dalinio finansavimo, savivaldybė turi įsipareigoti skirti ne mažiau kaip pusę reikiamų lėšų, – sakė D.Daunoras.
„Norint kreiptis į KPD dėl tvarkybos darbų dalinio finansavimo, savivaldybė turi įsipareigoti skirti ne mažiau kaip pusę reikiamų lėšų.
Atsižvelgiant į biudžeto galimybes ir prioritetus, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų finansuoti visiems kultūros paveldo objektams, tarp jų ir Rasų kapinėms. Šiam objektui skirta apie 3 mln. eurų, 360 tūkst. eurų yra savivaldybės pinigai, o likusi suma atkeliaus iš ES fondų, kuruojamų Kultūros ministerijos.
Mieste gausu kultūros paveldo objektų ir jie visi reikalauja ne tik dėmesio, bet ir didelių finansinių išteklių. Šiuo metu didžiausią nerimą kelia Trakų Vokės dvaro parko ir rūmų būklė. Vilniaus miesto savivaldybė į KPD jau kreipėsi dėl dalinio finansavimo 2017 metams“, – teigė D.Daunoras.
Sutvarkė žydų kapines
Kalbėdamas apie Vilniaus senąsias kapines, D.Daunoras paminėjo jau padarytus darbus. Tarkim, nuo praėjusio rudens Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su vietos žydų bendruomene, sutvarkė senąsias žydų kapines Olandų gatvėje.
„Kapinių landšaftas pasikeitė neatpažįstamai: 11 hektarų teritorijoje atsivėrė alėjos, takai, įrengti informaciniai stendai, pašalinti brūzgynai, dėl kurių daugelis vilniečių iki šiol nežinojo, kad Olandų gatvėje yra tokios senos žydų kapinės. Sutvarkytas miškas, atskiri medžiai, likę kapinių fragmentai pritaikyti lankymui“, – sakė D.Daunoras.
Vilniaus savivaldybė prižiūri ir tvarko ne tik senąsias žydų kapines Olandų gatvėje, bet ir kitas atmintinas žydų vietas: kapinaites miške Titnago gatvėje, žydų sušaudymo vietą Naujanerių miške, Sudervės žydų kapines. Taip pat šiuo metu rengiami Senųjų žydų kapinių Šnipiškėse projektiniai pasiūlymai.
Po metų kitų galbūt ateis ir Saulės kapinių laikas.
