Pakilus kai kuriems mokesčiams, prasidėjus visuotiniam taupymui viešbučiai šiuo metu snaudžia apytuščiai. Paskutinį pajamų „kąsnį“ – galimybę užsidirbti iš svečių, užsukančių į viešbučių kavines papietauti, nugvelbė automobilių stovėjimo Klaipėdos centre apmokestinimas.
Apie turizmo sektorių smaugiančias problemas trečiadienį viešbučių atstovai kalbėjo su miesto valdžia. Jie prašė imtis veiksmų – gaivinti miestą renginiais, išjudinti Palangos oro uosto darbą, mažinti mokesčius. „Šiuo metu apie pelną galime nekalbėti. Mūsų viešbučiai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra centre, o tai brangios vietos. Klaipėdoje vien turto mokesčio turime sumokėti 600 tūkst. Lt per metus. Tad kokį pelną galime gauti? Viešbučių pelningumas visame pasaulyje siekia 7-10 proc. Tačiau pas mus vien turto mokestis jau atima dešimt procentų pajamų, o kur dar kiti mokesčiai“, – piktinosi viešbučio „Klaipėda“ valdybos narys Rimantas Jasiukėnas. Jis siūlė miesto valdžiai sumažinti turto mokestį perpus – tiek, kiek pastaruoju metu krito viešbučių užimtumas. Kita išeitis – perskaičiuoti nekilnojamojo turto kainas, nes jos iki šiol buvusių aukštumų nebesiekia.
„Žiemos sezonas visada būna snūduriuojantis, tokia mūsų praktika. Tačiau šiais metais susidėjus įvairioms aplinkybėms jis prasčiausias lyginant su pastaraisiais ketveriais mūsų darbo metais. Daugiau svečių sulauksime tik balandį, gegužę“, – vylėsi viešbučio „Vecekrug“ vadovė Vilma Daublienė.
„Vecekrug“ vadovė V.Daubienė neseniai kreipėsi į savivaldybę dėl automobilių apmokestinimo sistemos. „Svečiai atvykę tik papietauti į restoranėlį, turi mokėti už automobilio stovėjimą. Norėjome, kad būtų atkreiptas dėmesys į Jūros gatvės būklę – juk tai nėra reprezentacinė gatvė, čia nėra didžiulio judėjimo, stovi tik gyventojų ir viešbučio svečių automobiliai, tad iš ko ketinama uždirbti? Šis mokestis atbaido dalį mūsų klientų. Turime keletą stovėjimo vietų požeminiame garaže, vidiniame kiemelyje, jas dabar ir siūlome svečiams, nes bet kuriuo atveju papildomi mokesčiai – sunkumas svečiui“, – sakė V.Daublienė.
Žiemos sezonas visada būna snūduriuojantis, tokia mūsų praktika. Tačiau šiais metais susidėjus įvairioms aplinkybėms jis prasčiausias lyginant su pastaraisiais ketveriais mūsų darbo metais. Daugiau svečių sulauksime tik balandį, gegužę. Vylėsi viešbučio „Vecekrug“ vadovė Vilma Daublienė.
Klientai taupo
Viešbučio „Radisson sas“ rinkodaros vadovas Tadas Mačijauskas taip pat neslėpė, kad viešbučiai išgyvena itin sunkų laikmetį. „Labai sudėtinga situacija. Pirmieji metų mėnesiai ir šiaip patys blogiausi, tačiau šiemet dar sunkesni. Mūsų miestas patraukliausias vasarą, o žiemą čia atvyksta verslo turistai, pavieniai keliaujantys asmenys, kurie taupo. Kainų specialiai nedidinome – jos išaugo tiek, kiek pakilo PVM mokestis nuo 5 iki 19 proc.“, – sakė T.Mačijauskas. Jis pastebėjo, kad įmonių, kurių pagrindinė būstinė yra sostinėje, o filialai Klaipėdoje, atstovai stengiasi nebeužsibūti uostamiestyje, kaip tai darydavo anksčiau. Atvykę su reikalais į filialą, jie tą pačią dieną skuba atgal į sostinę ir uostamiesčio viešbučius aplenkia.
„Tikimės, kad kažkas imsis veiklos, kad miestas taptų patrauklesnis Kur benuvažiuotum, miestuose pilna parkų, muziejų, o pas mus tai neišvystyta. Turime gražią jūrą, kuri traukia vasarą, tačiau reikėtų daugiau traukos centrų. Šventės irgi vyksta tik vasarą, o norėtųsi ir žiemą, ir rudenį – kad pritrauktų žmonių“, – sakė T.Mačijauskas. Pasak jo, mieste itin trūksta vandens parko, baseino, tiesa, tikimasi, kad situacija pagyvės pastačius areną.
Trūksta renginių
„Jei turi palapinę ir būgną, mušk jį ir kviesk visus į savo palapinę. Mums labai trūksta to būgno iš miesto valdžios. Suprantu, stintų šventės iš Palangos mes nepaveršime, bet reikia naujų renginių. „Europiada“, regata, kuri vyks vasarą, neduoda tokių rezultatų. Renginiai vyks liepą, kai viešbučiai ir taip pilni, o balandį - jie tušti. Atvyksta turistai, o mes neturime, ką pasiūlyti: Dramos teatras remontuojamas, Muzikinis teatras apgriuvęs, nėra baseinų, nėra kur rengti didelių parodų“, – trečiadienį susitikime su valdininkais sakė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.
Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas viešbučių atstovams teigė, kad numatyti planai turi būti išlaikyti ir įgyvendinus sumanymus miestas atgis – iškils arena, kultūrine erdve virs Tabako fabrikas, jau dabar šurmuliuoja Menų kiemas. Tačiau žinia, kad iki 2013 metų piliavietėje atsiras didžiulė salė ir bus galima vystyti konferencinį turizmą, viešbučių atstovų nepradžiugino. „Iki tol mes bankrutuosime“, – sakė jie.
Miegantis oro uostas
„Klaipėda tampa pusiau užmiršta – ją sunkiai bepasieksi ir geležinkeliu, ir oru“, – nusivylimo neslėpė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Viktoras Krolis. „Darykite ką nors su Palangos oro uostu-impotentu“, – apmaudą liejo ir R.Jasiukėnas.
Savivaldybės atstovai teigė, kad siekiant pagyvinti oro uostą ir atgaivinti bent jau skrydžius tarp Vokietijos ir Palangos, jau kreiptasi pagalbos į Lietuvos ambasadą Berlyne, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovus Hamburge. Svečiai iš Vokietijos sudaro apie pusę uostamiesčio turistų. „Deramės su viena Vokietijos aviakompanija, tačiau ji įžvelgia didelę riziką. Tiesa, Klaipėda gali prisidėti prie palaikymo, vienas iš variantų – skrydžių subsidijavimas“, – sakė Palangos oro uosto direktorius marketingui Ramūnas Vilčinskas. Uostamiesčio meras dėl lengvatų Palangos oro uoste žadėjo pakalbėti su Susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. O vicemerė J.Simonavičiūtė paragino verslininkus konkrečias lengvatas išdėstyti raštiškai, tuomet prie derybų stalo bus sėdama vėl.
