Šįkart – atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus. Atsako – Vilniaus savivaldybės Viešojo transporto optimizavimo darbo grupės vadovas Kastytis Lubys.
Kokiomis priemonėmis optimizuojamas Vilniaus viešasis transportas?
Viena svarbiausių įgyvendinamos viešojo transporto sistemos reformos naujovių – šalia pagrindinių autobusų maršrutų atsiras šeši greitieji maršrutai, užtikrinsiantys greitesnį susisiekimą pagrindinėje miesto zonoje. 5–6 minučių intervalu važiuosiantys greitieji autobusai keleivius veš pagrindinėmis kryptimis: Stotis–Santariškės, Santariškės–Laisvės prospektas–Stotis, Fabijoniškės–Centras–Oro uostas, Pilaitė–Saulėtekis, Pašilaičiai–Saulėtekis, Naujoji Vilnia–Centras.
 |
| Kastytis Lubys |
Greitųjų maršrutų stoteles priemiestinių zonų gyventojai pasieks pagrindiniais ir privežamaisiais transporto maršrutais, kurie leis net ir atokiausių Vilniaus rajonų gyventojams pasiekti centrinę miesto dalį.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2013 m. gegužės 15 d. nepriėmus sprendimo dėl privačių vežėjų įtraukimo į bendrą Vilniaus viešojo transporto sistemą, visi maršrutai, kurie būtų buvę teikiami konkursui aptarnauti keleivius mažos talpos autobusais, bus aptarnaujami uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonėmis – standartiniais dviašiais autobusais.
Visose viešojo transporto priemonėse galios „Vilniečio kortelė“. Be to, 14 km pailgės ir A juostų tinklas, užtikrinsiantis, kad viešasis transportas judėtų greičiau. Šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 25 km specialių, viešajam transportui skirtų, eismo juostų. Naujoje viešojo transporto sistemoje dar šiais metais atsiras daugiau naujų ekologiškų autobusų, pritaikytų žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Ar optimizuojant Vilniaus viešąjį transportą naikinami esami maršrutai?
Optimizuojant Vilniaus viešąjį transportą kai kurie maršrutai tampa greitaisiais maršrutais, keli viešojo transporto maršrutai, akivaizdžiai dubliuojantys kitus, yra panaikinami. Tačiau tai nereiškia, kad nebus užtikrintas keleivių pervežimas. Tai reiškia, jog ir nuo liepos 1 dienos, kaip ir iki šiol, be jokių kliūčių bus galima pasiekti bet kurį Vilniaus rajoną. Vienintelis pasikeitimas – iki miesto centro reikės važiuoti su privežamaisiais maršrutais, o centre persėsti į greitaisiais maršrutais važiuojančius autobusus, kurie kursuos kas 4–6 min.
Kaip bus galima sutaupyti laiko, jei reikia persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą?
Galimas pavyzdys – 11 troleibusas, kuris važiuoja maršrutu Pašilaičiai–Antakalnis. Važiuojant be persėdimo, šio troleibuso maršruto trukmė yra valanda ir trys minutės. Su vienu persėdimu šį maršrutą galima nuvažiuoti per 24 minutes.
Nors dabartinė viešojo transporto sistema suformuota taip, jog daugumą miesto vietų galima pasiekti su viena transporto priemone, laiko atžvilgiu šitoks kelionės planavimas yra labai nenaudingas. Galimas pavyzdys – 11 troleibusas, kuris važiuoja maršrutu Pašilaičiai–Antakalnis. Važiuojant be persėdimo, šio troleibuso maršruto trukmė yra valanda ir trys minutės. Su vienu persėdimu šį maršrutą galima nuvažiuoti per 24 minutes.
Sutvarkius viešojo transporto tinklą, greitųjų maršrutų tvarkaraščiai bus sudaryti taip, kad rytinio bei vakarinio piko metu jie važiuos kas 4–6 minutes, todėl persėdimams laikas bus sutrumpintas iki minimumo.
Koks bus mikroautobusų likimas?
Liepos 1 d. baigsis 2005 m. sudarytos sutartys su konkurso būdu parinktais privačiais vežėjais, kurios nuo 2008 m. buvo tęsiamos iki 2013 m liepos 1 d. Dalis sutarčių yra nutraukiama vadovaujantis papildoma pratęstų sutarčių nuostata, leidžiančia nutraukti sutartį dėl maršrutinių autobusų ar/ir troleibusų tinklo optimizavimo.
2012 m. gruodžio 31 d. privatiems vežėjams buvo pranešta, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. sutartys su jais bus nutrauktos.
Kodėl mikroautobusai negali dirbti savarankiškai, neintegruoti į bendrą viešojo transporto sistemą?
Mikroautobusai dabar važinėja pagal savarankiškai sudarytus eismo tvarkaraščius, kurie nesuderinti su Vilniaus miesto viešojo transporto sistema, dirba tik jiems patogiu laiku, t.y., tik tada, kai yra didesni keleivių srautai, daugiausia dubliuoja pagrindinius autobusų ir troleibusų maršrutus, bilieto kaina yra didesnė už kelionės autobusu ar troleibusu bilietų kainas, negalioja „Vilniečio“ kortelė ir terminuotieji bilietai.
 |
| Bilietų komposteris viešajame transporte |
Be to, dabar mikroautobusais važinėjantys keleiviai negauna socialinių nuolaidų, mikroautobusai nepritaikyti neįgaliesiems, dažnai keleiviai vežami nesaugiai (transporto priemonės nepritaikytos vežti stovinčius keleivius, nors juos vis tiek veža, mikroautobusai sustoja viešajam transportui neleistinose vietose ir taip sukuria avaringas situacijas ir t.t.).
Kada bus atnaujintas autobusų parkas?
Autobusų parkas atnaujinamas nuolatos. Pavasarį į Vilniaus gatves išriedėjo 18 naujų ekologiškų autobusų. Iki metų pabaigos bus nupirktos dar 59 tokios transporto priemonės.
Dėl kokių priežasčių vykdomas Vilniaus viešojo transporto optimizavimas?
Šiuo metu veikianti Vilniaus viešojo transporto sistema sukurta beveik prieš 30 metų. Dėl penkis kartus išaugusio automobilių skaičiaus, kas pakeitė gyventojų judėjimo įpročius ir pasiskirstymą tarp rajonų, dėl miesto urbanistinės plėtros, istoriškai susiklosčiusio maršrutų dubliavimosi, dabartiniai maršrutai nebeatitinka bendros miesto strategijos ir keleivių poreikių.
Šiuo metu veikianti Vilniaus viešojo transporto sistema sukurta beveik prieš 30 metų.
Toks viešojo transporto tinklas yra ekonomiškai nepagrįstas, vežėjų darbas išlieka nuostolingas, o dėl susikūrusios itin sudėtingos finansinės situacijos viešajam transportui kyla grėsmė nepajėgti vykdyti vienintelę ir svarbiausią – socialinės gerovės – funkciją.
Viešojo transporto optimizavimui įtakos turėjo ir dviejų įmonių UAB „Vilniaus troleibusai“ ir UAB „Vilniaus autobusai“ sujungimas į vieną įmonę bei bendrų bilietų autobusams ir troleibusams įvedimas.
Kokiu pagrindu vykdomas optimizavimas?
Optimizavimas vykdomas remiantis Vilniaus miesto strateginiu 2010–2020 metų planu, kurį 2010 metais patvirtino miesto taryba.
Rengiant optimizavimo planą, buvo išnagrinėti geriausi Vakarų Europos didžiųjų miestų viešojo transporto pavyzdžiai, vyko nuolatinės konsultacijos su užsienio ekspertais. Galiausiai buvo pasirinktas tas modelis, kuris yra pasiteisinęs daugelyje šalių.
Siekiant išsiaiškinti, kaip efektyviausiai optimizuoti viešojo transporto sistemą, buvo atlikti ne tik gyventojų pokyčio prognozės ir sklaidos tyrimai, bet ir organizuojamos focus grupės, kurios padėjo išsiaiškinti keleivių poreikius bei lūkesčius. Be to, atlikti įvairūs moksliniai tyrimai su aukštųjų mokyklų profesoriais. Atlikti kiti skaičiavimai, galintys padėti išsiaiškinti keleivių srautus ir viešojo transporto poreikį konkrečiose zonose.
Kokia viešojo transporto optimizavimo nauda miestui?
Dėl dabartinės finansinės padėties viešajam transportui Vilniuje iškyla grėsmė nebepajėgti vykdyti vienintelę ir svarbiausią – socialinę – funkciją. Optimizavus viešojo transporto sistemą, Vilniaus miesto savivaldybė kiekvienais metais sutaupys 10 mln. Lt, kurie bus skiriami viešojo transporto modernizacijai ir plėtrai.
Ar, optimizuojant Vilniaus viešąjį transportą, atsižvelgiama į miestiečių poreikius ir lūkesčius?
Balandžio pradžioje pristačius Vilniaus viešojo transporto optimizavimo schemą, vilniečiai galėjo peržiūrėti visas nuo liepos 1 d. planuojamų maršrutų schemas, išbandyti naujus maršrutus, susiplanuodami savo konkrečią kelionę naudojantis greičiausio maršruto paieškos įrankiu internete. Nuo balandžio iki gegužės mėnesio jie galėjo siųsti pasiūlymus ir komentarus dėl keičiamų maršrutų. Iš daugiau nei 500 gautų komentarų jau atsižvelgta į trečdalį gyventojų prašymų, kurie bus įgyvendinti optimizuojant viešojo transporto sistemą.
Kada bus galima gauti informacijos apie tikslius nuo liepos 1 dienos veiksiančius maršrutus?
Tikslūs maršrutai bei jų laikai bus skelbiami birželio pradžioje.
