„Ko trūksta šalies viešųjų pirkimų sistemoje? Sistemingo požiūrio. Viešųjų pirkimų erdvėje veikia daugybė organizacijų, tačiau realiai viešųjų pirkimų kontrolės srityje didžiausias krūvis tenka Viešųjų pirkimų tarnybai. O ji efektyviai kontroliuoti viešuosius pirkimus, kai yra 5 000 perkančiųjų organizacijų ir įvykdoma 11 tūkst. viešųjų pirkimų, negali. Todėl reikia sisteminio požiūrio, kaip visos institucijos kartu galėtų prisiimti tam tikrą dalį naštos ir atsakomybės“, – antradienio rytą Valstybės kontrolėje įvykusioje konferencijoje „Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?“ sakė D.Kreivys.
Jis pažymėjo, kad Ūkio ministerijos įsitikinimu, efektyvios viešųjų pirkimų sistemos pagrindu galėtų tapti Rizikos valdymo sistemos sukūrimas. „Viešieji pirkimai sudaryti iš įvairių procesų, pradedant pirkimo planavimu ir baigiant sutarties sudarymu bei jos įvykdymu. Visur čia yra rizika, kuri turėtų būti įvertinama, turi būti padaromos išvados“, – ministerijos poziciją dėstė D.Kreivys.
Be to, ministras atkreipė dėmesį, kad iki šiol sutarties vykdymas nebuvo kontroliuojamas, nes „Viešųjų pirkimų tarnybos veikla apsiribodavo sutarties sudarymo kontrole“. „Manome, kad sistemos šerdimi turėtų tapti elektroninė Rizikos valdymo sistema, į kurią galėtų būti susijungusios visos institucijos. Tarpusavyje dalindamosis tam tikra informacija, institucijos savo kompetencijos ribose galėtų efektyviai atlikti kontrolę, jei reikia, užkardyti veiksmus, ar atlikti operatyvinius tyrimus“, – kalbėjo ministras.
„Nuo to, kaip veikia viešieji pirkimai, priklauso labai daug dalykų. Pirmiausia, visos ekonomikos efektyvumas. Šiuo atžvilgiu labai geras pavyzdys yra Izraelis. Ši šalis turi didelį ekonomikos pakilimą todėl, kad čia kiekvienas centas išleidžiamas efektyviai: ar tai būtų infrastruktūra, ar parama, ar dar kas nors“, – sakė D.Kreivys.
Baigdamas savo pristatymą, ūkio ministras apibendrino, kad du stulpai, ant kurių ministerija norėtų matyti ir planuoti pokyčius viešųjų pirkimų srityje – tai Rizikos valdymo sistemos sukūrimas ir perkančiųjų organizacijų kaita – jų mokymas, stambinimas ir vidinė kontrolė.
