Negana to, sprendimą dėl tokio pirkimo priėmė Aukščiausiasis Teismas, o tai reiškia, kad pagal tokį Viešųjų pirkimų tarnybos rekomenduotą modelį pirkusių keliones institucijų gali būti ir daugiau, jei tik konkursų nelaimėjusios įmonės apsispręs kreiptis į teismą. Lyg to būtų negana, pati tarnyba sugebėjo sudaryti sutartį su kartelį sudariusia įmone. Valstybės kontrolė, būtent ta institucija, kuri pralaimėjo bylą Aukščiausiajame Teisme, dabar ėmėsi tikrinti viešųjų pirkimų sistemos veikimą.
Policijos departamentas ketina už 3–4 mln. eurų įsigyti 120 policijos patrulių darbui tinkamų automobilių. Nė kiek ne prastesnių, nei šiuo metu naudoja Vokietijos, Švedijos, Suomijos ir Estijos policijos. Tačiau Policijos departamento parengtas konkurso sąlygas sukritikavo VPT. Jos vadovės Dianos Vilytės nuomone, policija daro viską, kad įsigytų automobilius iš vienintelio gamintojo – konkurso sąlygos neva surašytos konkrečiam „Wolksvagen Transporter“ modeliui.
VPT liepė pirkti vienus automobilius kaimo vietovėms, kitus – miestui. Pareigūnai tokį nurodymą vadina niekiniu.
Po VPT pastabų, policija sumažino automobilio aukštį, todėl konkurse galės dalyvauti ir mersedesų pardavėjai. Policijos vadovybė tikina, kad dviejų gamintojų konkurencija leistų įsigyti reikalingų automobilių už mažesnę nei rinkos kainą. Tačiau VPT vadovė D.Vilytė tikina, kad šiam nurungti VW nepavyks: „Mersedeso kaina nuo 40 tūkst. eurų, o VW nuo 28 tūkst. eurų, tai kas laimės? Ar kyla klausimų? Taip viskas sudėliota, kad Europoj ar pasauly yra tik vienas automobilis, kuris gali išgelbėti ir padėti policijai atlikti funkcijas. Ar taip yra?“
VPT liepė pirkti vienus automobilius kaimo vietovėms, kitus – miestui. Pareigūnai tokį nurodymą vadina niekiniu. Policijos departamento feisbuko paskyroje yra vaizdo siužetas, kuris turėtų įtikinti viešųjų pirkimų prievaizdus, kad miesto gatvės dažnai ne ką geriau išvažiuojamos, nei kaimo keliai. Policijos departamentas pareiškė, kad perkančioji organizacija pati nusistato poreikius ir reikalavimus, todėl laikysis savo – konkurso sąlygų nekeis, ginčas gali persikelti ir į teismą.
Nacionalinės viešųjų pirkimų praktikų asociacijos vadovas Algirdas Radušys tikina, kad VPT rekomendacijos – nėra įstatymas, tik metodinė pagalba, tačiau šiauštis prieš šios tarnybos nurodymus pavojinga, nes jomis remiasi žemesnės instancijos teismai, įstaigas tikrinantys auditoriai, be to, jei asmeniui įstatymų numatyta tvarka jau paskirta nuobauda, jis vienus metus nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, negali būti viešojo pirkimo komisijos nariu, pirkimų organizatoriumi.
„Perkančios organizacijos privalo laikytis tų rekomendacijų, kadangi VPT tiesiog nepraleis pirkimo skelbimo ir tas pirkimas neprasidės“, – sakė Nacionalinės viešųjų pirkimų praktikų asociacijos vadovas A.Radušys.
Tačiau pastaruoju metu vykstantys teismo procesai liudija, kad VPT nurodymai ne visada tinkamiausi. Pernai įsigaliojo naujosios VPT rekomendacijos. Įstaigoms nurodyta skaičiuojant metinę pirkimo vertę visas kelionių organizavimo paslaugas sujungti ir skelbti vieną konkursą. Tokiame konkurse neturėjo galimybių rungtis avialinijos, apgyvendinimo paslaugas užsakančios bendrovės. Laimėdavo kelionių organizavimo tarpininkės – kelionių agentūros, už savo paslaugas siūliusios nulinį antkainį, kai kurios laimėdavo, žaibiškai pateikusios savo pasiūlymus po konkurso paskelbimo centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Šias VPT rekomendacijas vykdžiusios valstybės įmonės ir įstaigos dabar viena po kitos pralaimi teismus, priverstos mokėti bylinėjimosi išlaidas: valstybinės įmonės Klaipėdos nafta, Ignalinos atominė, Žemės ūkio rinkos ir maisto produktų reguliavimo tarnyba, Aleksandro Stulginskio universitetas... Po teismo sprendimo Seimo kanceliarijai teks iš naujo spręsti kaip nuo liepos organizuoti Seimo narių keliones, kanceliarijai priteista 2200 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Komentuodamas tokį situaciją, Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas teigė, kad „Seimo kanceliarija manė, kad ji gali vadovautis VPT rekomendacijomis ir jomis vadovavosi“.
Vasarį analogišką bylą pralaimėjo net Valstybės kontrolė.
Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka išsamų viešųjų pirkimų sistemos auditą, rezultatai po pusmečio.
„Matyt, kad VPT išleistos rekomendacijos nebuvo tobulos. Greičiausiai tai buvo viena iš tų priežasčių, nes pirkimo sąlygos, kurias mes parengėm, pirkimas, kuris buvo atliekamas iš tikrųjų rėmėsi tomis rekomendacijomis, kurias mes turėjome“, – sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas.
Valstybės kontrolė, vadovaudamasi tomis pačiomis viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, pernai paskelbė konkursą. Iš kelių pretendenčių atrinkta pirmoji mažiausią aptarnavimo įkainį, kitaip tariant, nulį pasiūliusi bendrovė „Delta turizmo centras“. Konkurse dalyvavusi „Zip travel“ teisme įrodinėjo, kad toks pirkimo būdas riboja sąžiningą konkurenciją, pažeidžia viešųjų pirkimų tikslus. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija savo nuosprendyje teigė, kad „pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas“.
„Šioje byloje nustatyta, kad buvo net 5 tarpininkai, norintys dirbti už nulinę kainą. Kokiais motyvais vadovaudamiesi tarpininkai teikia pasiūlymus už nulinę kainą yra tarpininkų reikalas, tačiau panašu, kad kažkokia nauda jiems iš to yra. Perkančioji organizacija turėtų patikrinti, ar iš tiesų pirkdama už nulinę kainą, tas paslaugas už tokią kainą ir gautų, galiausiai finale iš tiesų bus mažiausia paslauga, kuri butų nupirkta“, – aiškino Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys.
Valstybės kontrolė tikino, kad ji nesamdė advokatų, tačiau bylinėjimosi išlaidų suma vis tiek nemaža – 6500 eurų. VPT vadovė šiuo metu atostogauja, jos pavaduotoja sako nežinanti, kas turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už šias valstybės įstaigų išlaidas.
„Kas turėtų atsakyti, aš nenorėčiau čia, matyt, kažkokių kaltų ieškoti. Tiesiog rekomendacijos, aš ir dabar galvoju, kad nebuvo pats blogiausias variantas. Tiesiog praktikoje jų taikymas išsikreipia taip, kaip išsikreipia“, – teigė VPT direktorės pavaduotoja Sonata Vaitukaitytė.
O ir pati VPT neišsigynė, kad vasarį buvo sudariusi neteisėtą sutartį, nes viena iš jai kelionių organizavimo paslaugas siūliusi bendrovė „Daigera“ yra bausta už kartelinius susitarimus ir dalyvauti viešame konkurse neturi teisės.
Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka išsamų viešųjų pirkimų sistemos auditą, rezultatai po pusmečio.
„Gruodžio mėnesį turėsim rezultatus, esam pradėję sisteminį viešujų pirkimų funkcionavimo auditą. Tai ten, matyt, kad neišvengiamai bus aprėpti tam tikri mūsų viešųjų pirkimų sistemos trūkumai“, – sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas A.Keraminas.
VPT duomenimis, atmetus kelionių organizavimo paslaugas, kurių vertė mažesnė nei 50 tūkst. eurų, kelionės kasmet valstybei kainuoja apie 6,5 mln. eurų iš jų 5 mln. pernai teko „Delta turizmo centrui“.
