Vasarą patvirtintose NSGK tyrimo dėl verslo įtakos politikai išvadose VPT buvo rekomenduojama atlikti „MG Baltic“ įmonių laimėtų viešųjų pirkimų 2008-2016 metų analizę, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti valstybei padarytą žalą, o ją nustačius, inicijuoti procesus dėl padarytos žalos atlyginimo.
VPT direktorė D.Vilytė NSGK posėdyje pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose daugiausiai dalyvavo „MG Baltic“ statybų bendrovės „Mitnija“ ir „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK). Pastaroji dažniausiai per antrines įmones siekdavo sudaryti viešinimo sutartis.
Atlikusi analizę VPT nustatė, kad įmonė „Mitnija“ pagal laimėtų viešųjų pirkimų 2004-2016 metais vertę yra 44 vietoje. Ši įmonė pati yra laimėjusi pirkimų už 91 mln. eurų, kartu su kitomis bendrovėmis – už 357 mln. eurų. Dažniausi „Mitnijos“ partneriai pirkimuose – įmonė „Kauno tiltai“.
Anot D.Vilytės, matyti, kad dažniausiai „MG Baltic“ statybos bendrovė laimėdavo „Lietuvos geležinkelių“ ir sveikatos sektoriaus pirkimus.
Matyt, negalime eliminuoti tiekėjų ir verslo susitarimo tikimybės.
„Ar galima iš statistinės apžvalgos daryti kažkokias apibendrintas išvadas? Matyt, negalime eliminuoti tiekėjų ir verslo susitarimo tikimybės, kai pasidalinama rinka, pasidalijami sektoriai. Tendencijos dėl „Lietuvos geležinkelių“, dėl sveikatos sektoriaus – jos įžvelgiamos, ar tie susitarimai tikrai buvo, šiandien VPT neturi tokių instrumentų nustatyti“, – parlamentarams sakė ji.
Kai kurie projektai buvo apmokami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Vieni jų finansuoti per Susisiekimo ministeriją, sveikatos sistemos projektai finansuoti per Centrinę projektų valdymo agentūrą ir Sveikatos apsaugos ministeriją.
NSGK buvo rekomendavusi VPT atlikti pirkimų vertinimą ir nustatyti, ar juos vykdant nebuvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.
D.Vilytė atkreipė dėmesį, kad pirkimų patikrinimas efektyviausias būna iki sutarties sudarymo, tačiau minėtu atveju dauguma sutarčių jau yra įgyvendintos.
„Pastaraisiais metais nestebime „Mitnijos“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose“, – teigė D.Vilytė.
Jos teigimu, kalbant apie ankstesnius pirkimus, VPT galėtų atlikti vertinimus, jeigu prokurorai pradėtų tyrimus dėl konkrečių pirkimų: „Mūsų pirkimų vertinimas turėtų pridėtinę vertę teisminiame ginče, mes tada nustatytume, ar yra pažeistas įstatymas, ar nėra pažeistas įstatymas, nes įgyvendintus sutartį yra tik konstatuojamojo pobūdžio išvados ir jos valstybei turbūt nelabai turės naudos.“
Kalbas apie žalą aiškinasi teismas
Žalos VPT taip pat neskaičiavo.
Pasak VPT vadovės, tarnyba nėra įgaliota skaičiuoti žalą, ji tik gali konstatuoti, ar yra pirkimo procedūrų metu padaryti pažeidimai iki sutarties sudarymo arba ji netinkamai vykdoma.
„Mes neturime padarę visų pirkimų, kurie susiję su „Mitnija“, vertinimo. Tai susiję su VPT žmogiškų resursų galimybėmis, mes turėtume visiškai nesiorientuoti į dabartį, o daryti darbus, kurie susiję su praeitimi“, – teigė D.Vilytė.
Apie „MG Baltic“ padarytą žalą valstybei vasarą prabilo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
Jis teigė, kad „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą. Dėl šio ir kitų parlamentaro teiginių koncernas kreipėsi į teismą ir reikalauja reputacinės žalos atlyginimo. Kaip buvo tai suskaičiuota, V.Bakas 15min nepaaiškino.
Buvo gera dirbti su S.Dailydka
Iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos politinės korupcijos bylos medžiagos matyti, kad koncernas siekė, jog Stasys Dailydka kaip įmanoma ilgiau liktų vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“.
Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas, apklausiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų, atskleidė, kad „MG Baltic“ priešinosi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės pakeitimui.
Buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbius su politikais fiksavę STT agentai išgirdo, kad koncernas su S.Dailydka dar vieną kadenciją padirbėtų.
„Nors tiksliai ir nepamenu, bet neatmetu, kad vėliau R.Kurlianskis manęs taip pat prašė, kad imčiausi politinių priemonių, jog S.Dailydka liktų savo poste“, – pareigūnams liudijo europarlamentaras Antanas Guoga.
STT yra užfiksavusi, kad S.Dailydka su verslininkais nepasididžiuodavo aptarti viešųjų pirkimų.
Iš viešai prieinamų viešųjų pirkimų duomenų matyti, kad „Mitnija“ yra laimėjusi ne vieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) viešąjį pirkimą.
Iš byloje esančių duomenų galima manyti, kad R.Kurlianskis neblogai pažinojo šio universiteto buvusį rektorių Remigijų Žaliūną. STT net įrašė vieną R.Kurlianskio ir rektoriaus pokalbį, tačiau jame apie viešuosius pirkimus nekalbėta – tik apie „MG Baltic“ įtaką politikams.
Valstybės saugumo departamento (VSD) išslaptinta medžiaga parodė, kad R.Kurlianskis taip pat palaikė gerus ryšius su buvusiu Kauno klinikų direktoriumi Juozu Pundziumi, manoma, kad taip pat dėl sėkmės viešuosiuose pirkimuose.
Plačiau apie tai skaitykite VSD pažymoje, kurią publikavo 15min.
