Policija neleido prieiti arčiau prie ministrų
Nacionalinėje dailės galerijoje trečiadienį vyksta neformalus kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų susitikimas – vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių šiose srityse. Be kita ko, jame bus kalbama apie žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, informacijos prieinamumo užtikrinimą skaitmeniniame amžiuje.
Už seksualinių mažumų teises kovojantys aktyvistai nusprendė šį susitikimą išnaudoti kaip progą išreikšti savo nepasitenkinimą LRT sprendimu liepos pabaigoje vykusių eitynių „Už lygybę“ klipus pažymėti specialiais indeksais ir transliuoti tik vėlai vakare. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė pripažino, kad įstatymo transliuotojas nepažeidė.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Piketo akimirka |
LGL pažymėjo kartu norinti atkreipti dėmesį į esą diskriminacines Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas. Jos, anot LGL, riboja seksualinių mažumų saviraiškos laisvę, o savo esme atitinka Rusijos „gėjų propagandą“ draudžiančius teisės aktus.
„Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai Lietuvos televizijos kanalai ir interneto naujienų portalai riboja informaciją apie homoseksualumą, lyties tapatybę, šeimų įvairovę priskirdami ją nepilnamečiams žalingai informacijai. Tuo tarpu vieša politikų neapykantos kalbos nesulaukia žiniasklaidos prievaizdų dėmesio“, – piktinosi LGL atstovai.
Į renginį atvykstančius ES šalių ministrus ir kitus pareigūnus trečiadienio rytą pasitiko grupelė LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisių aktyvistų. Jų tebuvo devyni, tad specialaus leidimo piketui nereikėjo gauti. Piketuotojai vilkėjo geltonus marškinėlius su užrašais lietuvių ir anglų kalbomis „Už šeimų įvairovę“ bei „For family diversity“, mojavo vaivorykštės spalvų vėliavai ir laikė iškėlę tų pačių spalvų širdį bei plakatus, skelbiančius „Stop censorship in Lithuania“, „Equality is not detrimental“, „Video banned because of this T-shirt“ (angl. „Sustabdykite cenzūrą Lietuvoje“, „Lygybė nėra žalinga“, „Vaizdo įrašas, uždraustas dėl šių marškinėlių“).
Aktyvistai pasiruošė pareigūnams dalinti kompaktines plokšteles su minėtais vaizdo klipais ir lapus su atspausdintu Z.Zamžickienės sprendimu bei informacija apie kai kuriuos įstatymus bei jų pakeitimus, esą ribojančius saviraiškos laisvę. Tačiau išdalinti pavyko ne viską.
Mat piketuotojai maždaug 8 val. išsirikiavo kiek atokiau nuo įėjimo į galeriją, todėl, norėdami įteikti visą medžiagą, turėjo paėjėti arčiau. Bet, dalyviams dar nepradėjus rinktis, jie sulaukė dviejų policijos pareigūnų. Netrukus pasirodė ir pats Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Grašys. Pareigūnas ėmė svarstyti, ar aktyvistams nereikėtų pasitraukti į šalį, bet iš apsaugos darbuotojų išgirdęs, kad jie netrukdo, ir išgirdęs, kad piketuotojai „neturi idėjų sutrukdyti“, leido stovėti toje pačioje vietoje.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Piketo akimirka |
Bet kai ėmė važiuoti autobusai su pareigūnais ir LGL vadovas Vladimiras Simonko priėjo arčiau įteikti kompaktinių plokštelių, vienas iš policininkų paprašė grįžti prie kolegų.
Nepaisant to, keli svečiai patys priėjo paimti lapų su informacija, vienas kitas stabtelėjo paklausti, dėl ko vyksta piketas. Tiesa, dauguma, eidami į galeriją, piketuotojus tik palydėjo smalsiais žvilgsniais, kai kurie juos įamžino mobiliaisiais telefonais, o viena viešnia sureagavo iškeltu nykščiu.
Inspektorė Zita Zamžickienė pažeidimo neįžvelgė
LGL, artėjant liepos pabaigoje vykusioms eitynėms „Už lygybę“, panoro per televiziją transliuoti du klipus, kuriuose, be kita ko, kalbama apie homoseksualius ir biseksualius santykius. Dėl to aktyvistai kreipėsi į LRT. Nors klipus jie vadino socialine reklama, už transliaciją buvo pasirengę sumokėti.
Nacionalinis transliuotojas klipus sutiko transliuoti tik vakare ir naktį (vieną klipą, pažymėtą „N-14“, – nuo 21 val., kitą, pažymėtą „S“, – nuo 23 val.) kaip esą nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją. Mat klipuose esą skatinami santykiai tarp tos pačios lyties asmenų – kitokia, nei įtvirtinta įstatymuose, santuokos samprata.
Su Prancūzijos finansine parama nufilmuotuose vaizdo klipuose lietuviai nurodo esantys skirtingų seksualinių orientacijų ir remiantys „Baltic Pride“ eitynes.
Pasipiktinusi tokiu atsakymu, LGL kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę Zitą Zamžickienę dėl esą nepagrįstai taikomų ribojimų.
Ši praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuvos radijas ir televizija įstatymo nepažeidė. „Sprendimas buvo pripažinti LGL skundą nepagrįstu – atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs dėl informacijos nepaskelbimo, o ją paskelbti įstatymas nenumato jokios pareigos. Kitaip sakant, tai buvo daugiau reklaminio klipo užsakovo ir transliuotojo nesutarimo arba ginčo reikalas“, – BNS sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas.