Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas įsikūręs prie į Jurbarką vedančio kelio. Nuoroda į rezervato direkciją (atvykstant nuo Tauragės) yra dešinėje kelio pusėje ties pavėsine, nepasiekus kelio į Eičius.
Ir nors rezervato direkcijos durys atviros visiems, kaip sako direktorius Algis Butleris, pasivaikščioti po rezervatą galima tik lydimam direkcijos atstovo.
„Mes vedame ekskursijas. Bet kas po teritoriją vaikštinėti negali. Nebent vykdytų kokią mokslinę, tiriamąją veiklą“, – sakė A.Butleris.
Pašnekovas rezervatą, jame augančius augalus, gyvūnus, paukščius pažįsta kaip savo penkis pirštus. Kasmet direkcijos atstovai vykdo tam tikrų rūšių apskaitą. Pavyzdžiui, skaičiuoja lūšis. Anot A.Butlerio, rezervatas, priešingai nei regioninis parkas, yra skirtas išsaugoti gamtą, tad pramogų žmonėms čia maža.
Žurnalistei išvysti kurtinių nebuvo leista. Anot rezervato direktoriaus, šie paukščiai labai jautrūs. Be to, šiuo metu užsiėmę tuoktuvėmis. Pokalbio apie šią nykstančią rūšį (kurtiniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją Knygą) stabtelime prie jų veislyną juosiančios tvoros.
„Patalpų, kur gyvena paukščiai, vidus izoliuotas nailoniniu tinklu. Paukščiai gan spontaniški. Tarkim, tupi, stebi, ką darai, tik staiga pakyla ir skrenda. Kad nesusižalotų atsitrenkę į metalinius virbus, pakabinome tinklą“, – pasakoja A.Butleris.
Veislyne šiuo metu – 18 kurtinių. Jie gyvena 333 kv. metrų teritorijoje voljeruose skaidriais stogais, kad matytų dangų. Patelės moko jauniklius pastebėti artėjančius plėšrūnus. Sukviečia, paslepia po sparnu. Kurtiniai ypač jautrūs garsams. Prieš porą metų buvo rekonstruojami rezervato direkcijos pastatai. Patelės tuomet perėjo, tačiau paukščiukų neišaugino. Buvo išsiblaškiusios, suirzusios, numindavo savo vaikus.
„Ir dabar mudu kalbame, o jie greičiausiai klausosi“, – sako direktorius.
Suaugęs kurtinys sveria apie 4 kilogramus. Lesa uogas. Rezervato direkcijos darbuotojai priperka uogų – mėlynių, šilauogių, spanguolių, jas užšaldo. Prieš lesindami – atlaidina. Uogos labai svarbios jaunikliams, be jų, kaip sako A.Butleris, paukščiukai neužaugtų. Taip pat kurtiniai lesinami avižomis, sėmenimis, jiems duodama vitaminų, narvai kreikiami. Mėgstamiausias šių paukščių augalas – kiaulpienė. Tiesa, jie taip pat lesa eglių spyglius.
Ypač įspūdingi kurtinių tuoktuvių ritualai. Miškų vietovės, kuriose užfiksuotos šių paukščių tuokvietės, saugomos valstybės. Jei toks ritualas užfiksuojamas jūsų privačiame miške, valstybė pasirūpins, kad nepadarytumėte žalos šiai vietai. Gali būti pasiūlyta kompensacija.
Ir nors žurnalistei nepavyko išvysti nė šio didingo paukščio snapo, baigiant interviu, prie kojų atskriejo raiba kurtinio plunksnelė. Pasak A.Butlerio, nuo krūtinės. Laimei, rezervato direkcijos darbuotojų dėka ne man vienai bus proga ir ateityje tokią rasti. Pasak pašnekovo, iš veislyno paleisti paukščiai kuriasi aplinkiniuose miškuose. Ką daryti tokį sutikus? Pašnekovas šypsosi – mėgautis.
