R.Karbauskis aiškina prašantis NŽT Seimui pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį.
Jis taip pat prašo pasidalinti NŽT turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki 2018 metų.
Generalinės prokuratūros R.Karbauskis tikina prašantis pateikti Seimui informaciją, kiek 1993–2018 metais Lietuvoje buvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jų baigta ir kiek bylų buvo perduota į teismą, kuriose buvo nagrinėtos veikos, susijusios su žemės grobimu, jos užvaldymu, prievartiniu bankrotu.
R.Karbauskio prašoma informacija atsakytų į kai kuriuos laikinosios tyrimo komisijos, jeigu ji opozicijos siūlymu būtų suformuota, klausimus. Tačiau ne į visus.
Pirmadienį 38 Seimo konservatorių liberalų ir „tvarkiečių“ frakcijų nariai registravo nutarimo projektą dėl Seimo parlamentinio tyrimo, kuriuo būtų aiškinamasi, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatoma, kiek žemės yra įsigijusios žemės ūkio, jo technikos ar trąšų prekybos įmonės.
Taip pat būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijmo ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas šiam ribojimui įgyvendinti.
Be to, komisija analizuotų, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.
Nutarimo projekto nepasirašė nė vienas „valstietis“, nors šios frakcijos nariai, pavyzdžiui, Povilas Urbšys ar šiuo metu atostogaujantis premjeras Saulius Skvernelis, palaikymą panašiems tyrimams yra išreiškę anksčiau.
Tiesa, trečiadienį Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė išsakė priešingą nuomonę – tikino nemananti, kad žemės įsigijimo procesus turėtų tirti speciali parlamentinė komisija. Anot jos, į visus Seimo narių klausimus galėtų atsakyti atsakingos institucijos.
„Dabar, net rengiant nutarimų projektus, Seimo nariai dokumentuose pateikia neigiamą išankstinę nuomonę, kuri kursto visuomenės nepasitikėjimą minėtuoju sektoriumi, kuria visuomenės grupių susipriešinimą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas R.Karbauskis, reaguojantis į opozicijos iniciatyvą atlikti žemės ūkio sektoriaus parlamentinį tyrimą.
Opozicijos kurtame nutarimo projekte išsakyti teiginiai „žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo [...] problema Lietuvoje yra ryški ir opi“, „ūkio subjektai į bankrotą ar skolas „stumia paprastus ūkininkus“, R.Karbauskio manymu, galimai turi veikų, įvardytų Baudžiamajame kodekse, požymių, todėl esą juos turi tirti ne Seimas, o prokuratūra.
Anksčiau R.Karbauskis pranešė kreipęsis ir į Konkurencijos tarnybą. Politikas Tarnybos prašo Seimui pateikti turimą informaciją apie grūdų, trąšų, žemės ūkio paskirties technikos rinkas, konkurencijos sąlygas jose, koncentraciją, faktus apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei nustatytus pažeidimus.
Opozicijos noras tirti šalies žemės ūkio sektorių kilo 15min pranešus apie tai, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui R.Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojasi politikui artimų asmenų valdoma žeme ir galimai apeina įstatymo nustatytą ribą vienam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. R.Karbauskio teigimu, sandoriai su giminaičiais buvo teisėti, įstatymų nepažeidžiantys ir neapeinantys.