Tai, kad tarp jų daugiabučio ir Partizanų g., ant vejos, po aukštos įtampos linija, žadama statyti 7,5 metrų aukščio prekybos centrą, gyventojai sužinojo birželį – po langais prasidėjus geodeziniams matavimams.
„Ant tos vejos net mūsų vaikai žaisti negali – pavojinga sveikatai. Nėra ir šaligatvio, nutiesto šioje gatvės pusėje, o dabar štai ims ir išdygs pastatas. Manėme, kad čia nieko negalima statyti. Juk galioja 20 metrų apsaugos zonos. Įsikuri miegamajame rajone, tikiesi ramybės. O dabar... Kodėl Partizanų g. naikinamos žaliosios vejos? Kodėl jas visas reikia apstatyti? Kur turi žaisti vaikai? Geriau jau jiems žaidimų aikštelę įrengtų“, – tikino Goda.
Sutriks eismas
Tas pastatas pirmojo aukšto gyventojams uždengs šviesą, kris jų butų vertė.
Ėmusi domėtis, moteris sužinojo, jog 6 metrai nuo jų namo sienos išdygsiančiame pastate veiks penkios ne maisto prekių parduotuvės. Bendras prekybos centro plotas – 720 kv. m.
„Tas pastatas pirmojo aukšto gyventojams uždengs šviesą, kris jų butų vertė. Niekas mūsų nuomonės neklausė. O kur bus jų įvažiavimai? Kur įrengs numatytą 14 automobilių stovėjimo aikštelę? Nuo mūsų sklypo jie privalo išlaikyti 3 metrų atstumą, tad iškloti įvažiavimui belieka du metrai. Gal su kranu tas mašinas į vietą kels?“, – toliau piktinosi moteris.
Anot jos, jau ir dabar vietos gyventojai susiduria su mašinų statymo problemomis, įvažiavimas į kiemus visad užsikimšęs, tad eismui suintensyvėjus, bus dar prasčiau.
„Kaip išsukinėsime iš požeminio garažo, jei prekybos centro klientai važiuos palei mūsų sklypo ribas? Be to, šalia pastačius prekybos centrą „Savas“, ėmė kauptis lietaus vanduo. Mūsų garažas po liūties apsemiamas 20-30 cm. Lietaus kanalizacija jau ir taip nepajėgi, jei dar išasfaltuos ir šią žalią veją, kils dar didesnės problemos“, – tikino Partizanų g. 27G namo pirmininkė.
Ji bijo, jog dėl formuojamų naujų įvažiavimų į sklypą bus nuspręsta panaikinti ir patogią gyventojams pėsčiųjų perėją.
Sumažins triukšmą
Šį būsimą pastatą suprojektavo architektas Nerijus Radišauskas. Pasak jo, kurį laiką savininkai negalėjo žemės sklypo parduoti, todėl nusprendė į jį investuoti. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, į Kauno miesto savivaldybę bus kreiptasi dėl architektūrinių sąlygų. Leidimą statybai planuojama gauti dar šiemet.
„Dėl aukštos įtampos linijos projektiniuose pasiūlymuose nekalbama. Vyks derybos su ją eksploatuojančia AB „Lidgrid“. Reikiamas aukštingumas yra išlaikytas. Manau, jie duos leidimą statyti, nes projektuojame ne gyvenamąjį namą. Pastate žmonės tebus laikinai, o automobiliai nebus statomi atvirai – rikiuosis po stogu, pirmajame aukšte“, – patikino projektuotojas.
Pasak jo, pirmojo daugiabučio aukšto butų vertė kaip tik išaugs, nes pastatas tarnaus kaip triukšmo, sklindančio nuo gatvės, izoliatorius. Nesiformuos ir šešėlis – žeminama pastato grindų amplitudė.
Pasak architekto, pirmojo daugiabučio aukšto butų vertė kaip tik išaugs, nes pastatas tarnaus kaip triukšmo, sklindančio nuo gatvės, izoliatorius.
„Transporto schemos dar neturime. Tačiau patikinu, jog nesinaudosime gyventojų įvažiavimu į garažus. Eismą organizuosime arčiau Partizanų g. Trijų metrų atstumas nuo svetimo sklypo turi būti išlaikytas tik statomų pastatų atžvilgiu, o štai trinkeles galime kloti ir metro atstumu nuo daugiabučio. Tad įvažiavimas nebus toks siauras, kaip galvoja žmonės“, – paaiškino N.Radišauskas.
Apie lietaus kanalizacijos talpos problemas jis girdi pirmą kartą. Į tai, anot jo, bus atsižvelgta.
Jei parduos sklypą, nestatys
1469 kv. m. sklypas, kuriame bus statomas prekybos centras, priklauso trims fiziniams asmenims, kurie veikti jų vardu yra įgalioję kitus asmenis. Vienas jų – Raimondas Čelkonas. Vyras pabrėžė, kad pyktis su kaimynais niekas nesiruošia.
„Jei taip norėjo išsaugoti veją, galėjo įsigyti sklypą. Jis parduodamas jau keletą mėnesių. Tačiau niekas nesusidomėjo. Gali nusipirkę ten ir aikštelę darytis ar toliau šunis vedžioti. Jei vis dėlto savininkams pavyks sklypą parduoti, pastato jie tikrai nestatys“, – patikino E.Čelkonas.
Pasak jo, statytojas nesibaimina, jog statybų teritorijoje galioja aukštos įtampos linijos apsaugos zonos. Jos apribojo tik būsimo pastato aukštingumą. Ir kenkia ta aukšta įtampa tik būnant šalia jos dviejų metrų atstumu, o prekybos centras turėtų išdygti 5,5 metrų atstumu.
Su visuomene suderinta
Kauno savivaldybės Architektūros poskyrio vedėja Lolita Rakevičienė informavo, jog dėl statybos po aukštos įtampos oro linija statytojai yra gavę tinklų savininkų sutikimą. Liepos 5 vykusio viešo susirinkimo metu, kai buvo pristatomas projektas, į susirinkimą visuomenės atstovai neatvyko, o iki viešo susirinkimo jokių pasiūlymų nebuvo pateikta.
„Tokiu atveju konstatuojama, kad supažindinimo procedūra atlikta, o visuomenė nesuinteresuota projektiniams pasiūlymams. Todėl Kauno miesto savivaldybė administracija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento reikalavimais, projektiniams pasiūlymams pritarė“, – teigė ji.
Pasak L.Rakevičienės, šiuo metu projektas yra projektinių pasiūlymų stadijoje. Techninio projekto rengimui specialieji architektūros reikalavimai dar nėra išduoti. Techniniai klausimai, kylantys gyventojams, bus sprendžiami rengiant techninį projektą. Jo atitikimas teisės aktams tikrinamas, kai techninis projektas yra parengtas ir pateikiamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
„Litgrid“ sutikimą davė
AB „Litgrid“ Komunikacijos vadovė Vilija Railaitė paaiškino, jog suderinus su elektros perdavimo tinklo operatoriumi, leidimas statyti statinius elektros oro linijų apsaugos zonose gali būti suteikiamas.
Tokiu atveju statytojas ar savininkas turi sutikti su kai kuriomis sąlygomis, pvz., sudaryti sąlygas „Litgrid“ prieiti prie elektros linijos, kai reikia tvarkyti apsaugos zonas, remontuoti liniją ar likviduoti avarijos pasekmes; prisiimti atsakomybę ir nereikšti pretenzijų dėl galimo elektros tinklų poveikio įrenginiams bei turtui ir kt.
„Išsiaiškinome, kad yra gautas prašymas leisti statyti administracinius pastatus sklype esančiame Partizanų g. 29B, elektros linijų apsaugos zonoje, ir pateiktas „Litgrid“ sutikimas. Prieš pradėdami darbus projekto vystytojai turės gauti „Litgrid“ Kauno regiono grupės leidimą konkretiems darbams vykdyti“, – patikino V.Railaitė.
