Klausiamas, ar tikrai neturi nostalgijos sovietmečiui, kurio metu, kaip bebūtų, buvo jaunas, V.Pranckietis tikino, kad jaunystėje gyveno labai sunkiai, todėl ilgėtis tikrai neturįs ko.
Augo be tėvo ir jau 12-os kasė griovius
„Viešpatie... Ji buvo labai sunki. Čia ne vieta dejuoti, bet galiu sakyti, kad visi žmonės, kurie sunkiai gyvena jaunystėje, pamatę mano pavyzdį, gali patikėti Lietuvos, turbūt, stebuklais. Kaip visi sakom „American dream“ (amerikietiška svajonė – anglų kalba), tai čia galėtume sakyti, kad Lietuvoje yra taip įvykę dabar, kad man pačiam... Aš ir anksčiau sakydavau, kad mano gyvenimas yra toks – iš tokios paprastos šeimos man vis būdavo kur nors atsirasti. Nostalgijos jokios neturiu dėl to, kad tai buvo sunkus laikas“, – tvirtino naujasis Seimo pirmininkas.
Mes būdami penki vaikai turėjome baigti užaugti su viena mama. Ir tiesiog turėjome rinktis gyvenimą, kad galėtų šeima išgyventi.
V.Pranckietis graudindamasis prisiminė, kad jam teko augti be tėvo ir duonai pačiam užsidirbti dar paauglystėje.
„Mes būdami penki vaikai turėjome baigti užaugti su viena mama. Ir tiesiog turėjome rinktis gyvenimą, kad galėtų šeima išgyventi. Kasėme grioviukus telefonams kloti, kad tik galėtume užsidirbti, kad paskui turėtume. Tada irgi buvo nelegalu – nuo dvylikos metų. Ėjo kartą pro šalį gydytoja, paklausė, kiek man metų, atsakiau, kad dvylika, tai liepė visiems sakyti, kad keturiolika, nes tik nuo keturiolikos galima kasti“, – prisiminė V.Pranckietis.
Anot jo, visi penki vaikai mokslus rinkosi irgi ne pagal norus, o pagal galimybes gauti stipendiją.
„Mes iš penkių vaikų visi penki baigėme Tytuvėnų žemės ūkio technikumą, agronomiją. Pasirinkimas buvo labai aiškus – mokykla vienoj kelio pusėje, technikumas – kitoje. Technikume duoda stipendiją jau nuo 9 klasės. Keturiese baigėme tą patį Agronomijos fakultetą. Dabar pagal specialybę nebėra dirbančių. Vienas brolis jau vyresnis, vieno brolio nebeturime, sesuo namuose užsiėmusi, o jauniausias brolis emigravęs. Turime, kiek man žinoma, vieną emigrantą visoje giminėje“, – sakė naujasis Seimo pirmininkas.
Anot jo, tai, kad tėvas buvo išvežtas į Sibirą, siekti karjeros jaunystės metu irgi nepadėjo.
„Labai man buvo pasakoma dažnai, kad tavo tėvas buvo Sibire, dėl to tu netinkamas. Tai žinote, nėra čia kuo girtis ar kuo džiaugtis, bet aš tiesiog būdavau įžeistas visada, nes prie ko čia aš, jeigu aš gimiau jau po to“, – sakė V.Pranckietis.
Pagrindą po kojomis paklojo medelynas
Seimo pirmininkas tikina, kad apibūdinimas „agronomas“ jam iki šiol yra labai mielas, nors tikri agronomai jo tokiu ir nebevadintų.
Nors kurį laiką užsiėmė verslu ir puoselėjo didelį sodininkystės ūkį – medelyną, tiekė produkciją didiesiems prekybos tinklams, tačiau dabar Seimo pirmininkas apie 150 vaismedžių augina tik savo malonumui, šalia namų.
„Netgi šiandien dar viena obelis kabo su vaisiais, kad kas ateina, galėtų pasivaišinti“, – gyrėsi V.Pranckietis.
Pasak jo, tuo metu, kai šeima turėjo medelyną, jai sekėsi puikai, tačiau verslo teko atsisakyti.
„Aš turėjau medelyną. Mes, šeima, turėjome medelyną. Dirbdavome su vaikais. Niekas, nei vaikai, neperėmė to verslo. Kai pradėjau dirbti ankstesnėse pareigose, nebegalėjau jo gerai tvarkyti ir atsisakėme mes to verslo. Tai yra dar kažkam tai liko, kažkas galėtų pasinaudoti ta rinkos dalimi. Labai gerai darydavome, prekiaudavome per didžiuosius prekybos tinklus, turėjome gerą vardą, labai gerai uždirbdavom, bet paveldėti niekas nenorėjo, o aš nebegalėjau. Tai mes uždarėme jį prieš jau turbūt prieš 7-8 metus. Nebėra jo. Ūkis neišregistruotas, nes ten yra tokia procedūra, reikėtų tą daryti, bet ką žinai, gal kada vėl reikės?“ – retoriškai klausė Seimo pirmininkas.
Įspūdinga karjera
Oficialioje biografijoje V.Pranckietis nurodo Nuo 1965 m. mokęsis Tytuvėnų vidurinėje mokykloje, 1973 m. pradėjęs mokytis Tytuvėnų žemės ūkio technikume. 1977–1982 m. studijavęs Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas), įgijęs mokslinio agronomo kvalifikaciją. 1998 m. jis apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
Prieš įstodamas į Lietuvos žemės ūkio akademiją, dirbo agronomu; ją baigęs, Lietuvos žemės ūkio akademijoje dirbo jaunesniuoju mokslo darbuotoju, asistentu, Agronomijos fakulteto prodekanu, Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėju, 2008–2016 m. – Agronomijos fakulteto dekanu, nuo 2016 m. – profesorius.
V.Pranckietis prisistato kaip mokslo knygų, vadovėlių, straipsnių autorius, yra išvedęs augalų veislių.
Jis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, nuo 2014 m. – šios sąjungos tarybos ir valdybos narys, pirmininko pavaduotojas. Buvo Kauno rajono savivaldybės tarybos narys.
Žmona Irena – biomedicinos mokslų daktarė, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė. Sūnus Vaidotas – verslininkas, duktė Viktorija – informacinių technologijų įmonės klientų aptarnavimo vadovė, duktė Monika – Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto absolventė.
