Praėjusią savaitę paskelbta, kad Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) ir VDU atstovai pritarė integracijos susitarimui, kuriuo remiantis buvo sutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties universitetą, kurį sudarytų VDU su autonomiškomis specializuotomis akademijomis.
Planuojama, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu būtų įsteigta VDU Edukologijos akademija, o ASU pagrindu – žemės ūkio, miško, maisto ir kaimo plėtros akademija. Šiuo metu VDU dėl integracijos taip pat kalbasi su Lietuvos sporto universitetu (LSU).
Šį planą palaikyti pirmasis ėmėsi Seimo pirmininkas.
Dabar V.Pranckietis sako, kad prie VDU jungtųsi ir Šiaulių universitetas (ŠU).
Aš palaikau tinklinio nacionalinio universiteto idėją, į kurią dabar jungiasi universitetai, – sakė V.Pranckietis.
„Patikimos žinios bus, kai bus ant popieriaus atneštos, bet, kiek aš su jais kalbėjausi, tai, žinoma, kolektyvas visada yra nusiteikęs taip, kad mes esame svarbūs, reikalingi, bet jūs išspręskite mūsų problemas. Manau, kad jie patys prisidės prie savo problemų išsprendimo“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Jis tikino palaikantis ŠU jungimosi su VDU ir kitomis aukštosiomis mokyklomis planą.
„Žinoma, aš palaikau tinklinio nacionalinio universiteto idėją, į kurią dabar jungiasi universitetai“, – sakė V.Pranckietis.
Anot jo, nėra tiesa tai, kad iš tikrųjų aukštosios mokyklos nesijungs, o tik sukurs „bendrą stogą“.
„Taip nėra. Tai pirmiausiai vyksta išgryninant programas ir savo žinojimus“, – sakė Seimo pirmininkas.
Seimo pirmininko teigimu, ši iniciatyva kyla iš pačių universitetų ir nėra jokios priešpriešos tarp universitetų vizijos ir Vyriausybės parengto aukštojo mokslo optimizavimo plano. Pasak jo, tai, kad universitetai patys panoro jungtis, „yra kaip stebuklas“ ir Seimas negali užmerkti akių nematydamas, ko nori patys universitetai.
Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė siūlė Kaune įkurti plačios aprėpties universitetą, kuris jungtų Kauno technologijos universitetą (KTU), VDU, ASU bei Lietuvos sporto universitetą (LSU). Taigi V.Pranckiečio remiama iniciatyva prieštarauja Vyriausybės planui.
Tačiau pats V.Pranckietis priešpriešos nemato ir mano, kad universitetų siekis bendradarbiauti turėtų būti svarbesnis nei politikų norai. Tuo tarpu Vyriausybės parengtas planas, anot Seimo pirmininko, neturi būti „planas“, o turi būti tik „plano projektas“ ir vizija, kaip savo planus plėtoti pačioms aukštosioms mokykloms. Todėl, pasak Seimo pirmininko, jau registruotą projektą dar reikėtų taisyti. Tai V.Pranckietis sakė jau aptaręs su premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Mes deriname veiksmus tarpusavyje su Vyriausybe taip pat, ir mes nuolat kalbamės ir su Švietimo ir mokslo ministerija, ir ieškome geriausių kompromisų“, – teigė V.Pranckietis.
Tačiau konservatoriai tikino, kad Seimo pirmininko remiama VDU iniciatyva kurti bendrą darinį su kitomis aukštosiomis mokyklomis rodo, kad Vyriausybe nėra pasitikima ir jos parengtas projektas guls į archyvą arba jo priedas, kuriame numatyta, kas su kuo turi jungtis, turės būti keičiamas iš esmės. Todėl opozicinės partijos atstovams kilo klausimų, kas turėtų imtis politinės iniciatyvos ir vadovauti reformai – Vyriausybė ar Seimo pirmininkas.
„Ar tai, kad atsiranda kelios iniciatyvos iš tos pačios valdančiosios koalicijos, nerodo, kad nėra politinės valios iš tiesų imtis pertvarkos, kuri yra pribrendusi, o tėra tik noras padėti universitetams išlaikyti esamą situaciją labai smarkiai nesikeičiant?“ – klausė parlamentaras Mantas Adomėnas.
Seimo pirmininko teigimu, tai, kas vyksta, yra kompromisas, o ne chaosas.
Pasak V.Pranckiečio, pakeisti jau registruotą pertvarkos planą nebus sudėtinga. Anot jo svarbiausia, kad procesas vyktų demokratiškai, o ne politikams nusprendus, kas su kuo turi draugauti.
„Man labai gaila, kad jūs, kai vos tik kas nors priekyje matosi, jau sakote, kad bus blogai ir būtinai jūs viską darote blogai. Aš norėčiau daugiau pozityvumo. Ir tokių žodžių, kad universitetai fantazuoja, tai jie galbūt fantazuoti turi ir teisę ir galimybę ir tegul jie reiškia tas fantazijas per savo matymus. Mes nenorėkime galvoti, kad tik čia sėdintys, valdžioje esantys esame protingi ir gudrūs.
Mes turbūt nesame tie kietų rankų politikos atstovai, kur būtinai pasakysime, kad bus taip ir ne kitaip ir nukirsime visas iniciatyvas, – teigė V.Pranckietis.
Universitetai yra didelė proto koncentracija ir jie žino savo ateitį ir gali spręsti, būti atsakingi už savo ateitį. Jų autonomija taip pat negali būti paminta. Taigi jų fantazijas mes turime matyti, o kad kažkokią liniją užduoti, tai mes turbūt nesame tie kietų rankų politikos atstovai, kur būtinai pasakysime, kad bus taip ir ne kitaip ir nukirsime visas iniciatyvas“, – atsakydamas į konservatoriaus Jurgio Razmos klausimą, ar savo noru besijungiantys universitetai tikrai norės kokybiškai keistis, įsikarščiavo V.Pranckietis.
Ramindamas Seimo pirmininką Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Seimo nariai tiesiog nori žinoti, kas vyks pertvarkant aukštojo mokslo sistemą, ir būti tikri, kad reforma nežlugs.
„Tas nerimas mūsų nėra išsklaidytas“, – sakė G.Landsbergis teigdamas, kad nemato, kaip demokratiškai rasti sprendimą LEU, kur rektorius nori jungtis su VDU, o prorektorius ir didžioji dalis bendruomenės nori sąjungos su Vilniaus universitetu.
Kokį sprendimą mato šiuo atveju, V.Pranckietis neatsakė.
Seimo pirmininkas tikino, kad šį pirmadienį bandė susitikti su Kauno technologijos universiteto rektoriumi Petru Baršausku, bet šis esą atostogavo.
Naujienų agentūrai BNS trečiadienį P.Baršauskas sakė, kad jį liūdina kai kurių universitetų iniciatyvos keisti Vyriausybės Seimui pateiktą aukštųjų mokyklų pertvarkos planą ir tai, kad tokiems žingsniams atsiranda politinis palaikymas.
„Gilus liūdesys, tik tiek (...). Pirmiausia reikia sėsti ir kalbėti – ne kas su kuo susijungia, bet turinio dalykus, tuos principus, kokiais kriterijais jungiamės. Šitų dalykų dar nėra, mes norime kartu pasižiūrėti tuos susijungimo principus, pagrindinius kriterijus, ir tada bandyti modeliuoti, kuris variantas, kokie etapai, kas pirmiausia, tai būtų logiška. Dabar tas desperatiškas blaškymasis yra pigu“, – BNS antradienį sakė P.Baršauskas, komentuodamas Seime vykstančias diskusijas.
Anot KTU rektoriaus, bent dalis universitetų palaiko Vyriausybės parengtą planą.
„Jaučiamės stipriai ant savo kojų, mums tinka ir jungtis, ir nesijungti, nes KTU ir studentų skaičius stabilizuotas, ir finansai stabilizuoti, bet elgiamės valstybiškai, norime eiti į kontaktą, žiūrime į priekį. Tie, kurie silpnai jaučiasi, daro tuos desperatiškus veiksmus. Liūdna, nes vietoj to, kad būtų ėjimas į kontaktą ir pagalba Vyriausybei, yra bandymas suvelti viską. Ką darysi, toks yra mentalitetas – svarbu, kad išlikčiau aš, kad kaip nors išsigelbėčiau, neduok Dieve nesujungtų su tuo, su kuo aš nenoriu. O kad valstybei nuo to bus geriau, tai jiems neturi reikšmės“, – dėstė jis.
