Tačiau toks lyderio elgesys labai kenkia ir visai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, todėl vyksta vidaus svarstymai, kaip gerinti situaciją. Vienas iš siūlymų leisti didelio tiražo laikraštį vargu ar taps išganymu, jei nebus suvokimo, kad čia ne žiniasklaidos problema – valstybė ne dvaras, kuriame pavaldiniai neprieštarauja pono elgesiui ir kalboms, nes gyvena iš jo malonės.
Dugnas visai arti. Tą įrodo paskutinė „Vilmorus“ apklausa. Viktorą Pranckietį nepalankiai vertina šiek tiek daugiau nei 15,5 proc., Saulių Skvernelį – 26,5 proc., o R. Karbauskį daugiau nei 52 proc. rinkėjų. Daugiau neigiamų balsų tesurinko dabar jau atsistatydinusi Darbo partijos pirmininkė Živilė Pinskuvienė.
Su aukštu pasitikėjimo kreditu valdžią laimėjusių Valstiečių ir žaliųjų reitingai pastaruosius kelis mėnesius čiuožia žemyn lyg slidėmis nuo kalno. Apklausos rodo, kad jie reitingų lentelėje jau ne pirmi – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų reitingai aukštesni. Politologai sako, kad dažnai taip nutinka, kai rinkimus laimi politinės sistemos pakraštyje buvusios partijos. Jų reitingai greitai užauga, bet nepateisinus rinkėjų lūkesčių, taip pat greitai ir nukrenta. Ir dėl to kalti ne vien nepopuliarūs sprendimai, kam paprastai politikai linkę suversti visą kaltę. Politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad tik atėję į Seimą valstiečiai ėmė kelti erzelį keistais sprendimais – pirmiausia ėmėsi Pagalbinio apvaisinimo klausimo. Nepasitikėjimą kelia ir Valstiečių žaliųjų frakcijos sudėtis Seime.
„Jie yra surinkti tiesiog tam kartui, vienkartiniam renginiui. Vyriausybė yra niekieno, jinai nepartinė. Surinkti žmonės, kurie su politika, su partija nieko neturi bendro. R. Karbauskio eksperimentas – jis tą postą, kuris turėjo jam priklausyti, kaip laimėjusios partijos lyderiui – ministro pirmininko postą, jis atidavė žmogui iš šalies, visiškai ne partijos nariui ir vėl čia tokia dvivaldystė, kam tos dvi galvos reikalingos, vėl iškart gamina konfliktus tie dalykai”, – aiškina M. Romerio universiteto docentas dr. Vytautas Dumbliauskas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys pripažįsta, kad jų frakcija ir vyriausybė užsiima ne tuo, dėl ko juos žmonės išrinko į Seimą.
„Mes prarandame savo politinę tapatybę, kurią pateikėme rinkimų kampanijos metu. Mes save pateikėme kaip jautrius socialine prasme ir kurie būtent vertina tradicines vertybes“, – sako P. Urbšys.
Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad politikoje labai svarbus sąžiningumas. Žmonės praranda pasitikėjimą tais politikais, kurie vengia tiesių atsakymų, išsisukinėja, kalba neaiškiai. Tai pademonstravo pats Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis jau ne pirma kartą aiškindamasis dėl santykių su G. Kildišiene.
„Toks politikas nebeturi sąžiningo politiko epitetų. Tai čia yra baisiausias dalykas bet kuriam politikui. Šia prasme R. Karbauskis jau prarado sąžiningo politiko įvaizdį ir tos pastangos bandyti išsisukinėti, aiškinti kažkokiais keistais variantais, kas vyko ar nevyko, tai neprideda pasitikėjimo, visų pirma, juo, o atitinkamai ir visai partijai“, – tikina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. T. Janeliūnas.
Kai politikas vengia tiesių atsakymų, žmonės išvadas padaro patys.
„Manau, kad jis įklimpo, stipriai įklimpo. Jis tikrai melavo, jis tikrai kūrė pasakas dėl tos mašinos, jos pirkimo, t.t. Ir dabar, sakykim, ta knyga vėlgi sunkiai paaiškinamas ėjimas. Toliau kuria tokią konstrukciją, kuri grynai ant molio pastatyta ir visi supranta, kad ta Greta tikrai neeilinė moteris jo gyvenime. Jeigu tu nori turėti privatų gyvenimą, tai neik į politiką“, – apibendrina V. Dumbliauskas.
Seimo pirmininkas tikisi, kad šioje istorijoje padėtas taškas. Ir prisipažįsta, kad, savo kabinete surinkęs Valstiečių ir žaliųjų frakciją, pareikalavo iš R. Karbauskio aiškių atsakymų.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neneigia, kad prie smunkančių partijos reitingų labai prisidėjo R. Karbauskio ir G. Kildišienės santykių aiškinimas, dažnai viešojoje erdvėje lydimas žodžio „melas“.
„Štai ir paminėjote tą raktinį žodį. Norėčiau, kad jo nebebūtų tiesiog darbotvarkėse, bet vis tik mes turime kalbėti. Pasakysiu paprastai, žmonės viską mato ir viską supranta teisingai, ir mes turėtume vis tik tai nesislėpti, o kalbėti tiesą“, – sako V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas tikisi, kad šioje istorijoje padėtas taškas. Ir prisipažįsta, kad, savo kabinete surinkęs Valstiečių ir žaliųjų frakciją, pareikalavo iš R. Karbauskio aiškių atsakymų.
„Aš uždaviau tiesiog du esminius klausimus, ar ji traukiasi iš partijos ir ar mes nekuriame jai politinės ateities. Tai kadangi aš gavau tokius atsakymus, aš išėjęs taip ir pasakiau, kad taip – ji traukiasi iš partijos ir aš džiaugiuosi, kad ji taip, kaip žadėjo, ir padarė“, – prisipažįsta Seimo pirmininkas.
V. Pranckietis, regis, yra priverstas reikalauti R. Karbauskio atsakymų, nes, pagal paskutines apklausas, jo reitingai jau bene dvigubai aukštesni nei partijos pirmininko. Pagal Seimo statutą parlamento pirmininkas privalo atstovauti visoms Seimo frakcijoms vienodai, o ne vien partijai, su kuria atėjo į Seimą. Politologas T. Janeliūnas teigia, kad R. Karbauskis partijai jau nėra moralinis autoritetas, todėl taikytojo vaidmens teko imtis V. Pranckiečiui.
„Yra dalis frakcijos narių, kurie nelabai pasitiki R. Karbauskiu, o V. Pranckiečio autoritetas vis dėlto, matyt, yra didelis. Bandoma tiesiog gelbėti situaciją“, – svarsto T. Janeliūnas.
Partijos sąskrydyje Naisiuose Valstiečiams žaliesiems kilo išganinga mintis – gerinti pašlijusį įvaizdį leidžiant partinį laikraštį 300 tūkst. egzempliorių tiražu kartą ar du per metus.
Ir patys partijos nariai abejoja, ar dideli laikraščių tiražai ir brangiai kainuojantys komunikaciniai sprendimai išgelbės Valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
„Čia yra fantastika, šiuolaikinėje Lietuvoje nežinau, koks leidinys turi tokį tiražą. Ir kas išdalins tą laikraštį. Žmonės krosnį galbūt pasikurs kaime, bet kas neturi krosnių... Tai manau, kad tokie dalykai nepadės. Ar įsivaizduojate Donaldą Trumpą, kuris irgi guodžiasi, kad jį žiniasklaida puola ir kad jis pareikštų, jog jis steigia nemokamą laikraštį, kuriame aiškins savo programas, savo idėjas, gerus darbus, t.t. Keistai atrodo, keistai atrodo ir valstiečių laikraštis. Mano galva, šiuolaikinėje visuomenėje yra funkcijos pasiskirstytos: žiniasklaida analizuoja, informuoja mus, ką daro politikai, politikai turi su žiniasklaida sutarti, kitaip jiems nėra ko būti politikoje“, – sako V. Dumbliauskas.
Ir patys partijos nariai abejoja, ar dideli laikraščių tiražai ir brangiai kainuojantys komunikaciniai sprendimai išgelbės Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Yra gerokai pigesnių sprendimų, pavyzdžiui, tiesiog atsiprašyti.
„Aš asmeniškai noriu atsiprašyti Lietuvos žmonių už tai, kad mes į politinę darbotvarkę įtraukėme G.Kildišienės klausimą. Aš manau, kad vis dėlto bus atsikvošėta ir bus padarytos išvados, ir prioritetai bus sustatyti būtent valstybės ir žmonių linkme“, – tikisi P. Urbšys.
