Meilė tarp dviejų partijų baigėsi, o „Tvarka ir teisingumas“ tarsi nuotaka buvo palikta prie altoriaus. Jaunikis – Darbo partija, prisižadėjusi, o vėliau suabejojusi ir sprukusi į krūmus. Bent jau taip teigia R.Paksas. Esą pastaruoju metu Darbo partija nerodė jokio susidomėjimo partijų jungtuvėmis.
Dar vasarį buvo paskelbta, kad abi šios partijos susivienys jau balandį ir Lietuvos padangėje atsiras nauja politinė jėga, turinti per 30 tūkst. narių. Partijų tuoktuves bandė stabdyti net prokurorai. Jie neabejojo, kad tada Darbo partija juodosios buhalterijos byloje išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Kai teismas šį prašymą atmetė, R.Pakso partija lengviau atsikvėpė – jungtuvės įvyks, tačiau balandžio pabaigoje Darbo partija teškia antausį ir paskelbia, kad jungiasi su savo globojama politine jėga – Leiboristų partija. Būtent po šio žingsnio Darbo partijos susidomėjimas „Tvarka ir teisingumu“ pradingo.
„Gal apskritai jie pakeitė nuomonę, bet paskutinį mėnesį – nėra čia ko slėpti – derybos strigo, ir dar kartą kartoju: mes neturime laiko laukti. Mes esame tokia partija, su kuria tokie žaidimai nežaidžiami“, – tvirtina R.Paksas.
Todėl šią savaitę „Tvarkos ir teisingumo“ valdyba nusprendė jungtuves stabdyti. Esą nesilaikoma derybų grafiko, nepasiekti planuoti susitarimai, nėra programos, statuto. R.Paksas neslepia, kad po šio sprendimo daugelis partijos narių lengviau atsikvėpė, ypač tie, kurie jungtuvėms nepritarė. Ir nors prieš porą dienų teigė, kad derybos gali būti atnaujintos, jei Darbo partija pateiks konkrečių pasiūlymų, R.Paksas dabar tokia perspektyva abejoja.
„Man atrodo, kad dabar apie tai neverta kalbėti. Bus pasiūlymas – svarstysim, nebus – einam savo keliu. Šiandien tikrai nematau [tokios galimybės], rytoj – galbūt, poryt – matysim“, – sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas.
Politologų manymu, šioje vietoje neabejotinai nuskriaustoji liko „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Jos pozicijos silpnesnės ir kaip partijos, ir kaip koalicijos partnerės.
Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas su „Tvarkos ir teisingumo“ išsakyta kritika dėl jungtuvių delsimo sutinka ir apie susivienijimą tebekalba.
„Kai užregistruos Teisingumo ministerija naują kūrinį, kuris jau yra, tada Vytautas Gapšys turės sukviesti mažų mažiausiai prezidiumą, pavaduotojus, aptarti šitą klausimą, suderinti su „Tvarka ir teisingumu“, jeigu bus toks poreikis, skelbti suvažiavimą dėl jungimosi“, – teigia V.Uspaskichas.
Politologai abejoja jungtuvėmis ir sako, esą V.Uspaskicho įkurta partija jau pasiekė savo tikslą – po susijungimo tapo nauju juridiniu asmeniu ir teismui jau nebepasiekiama. Tik kam tada Darbo partijai reikėjo žaidimų su „Tvarka ir teisingumu“?
Viena priežasčių galėjo būti ir noras sužinoti, kaip į tokį susijungimą žiūrės prokurorai. O kai pasirodė, kad bent teisiškai kliūčių nėra, partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo nustumta į šoną ir pasirinkti savi žmonės.
Politologų manymu, šioje vietoje neabejotinai nuskriaustoji liko „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Jos pozicijos silpnesnės ir kaip partijos, ir kaip koalicijos partnerės. Esą nesėkmingos jungtuvės neabejotinai pakenks abiem partijoms, tačiau ir vėl labiausiai – „Tvarkai ir teisingumui“. Gali atsirasti tokių, kaip Remigijus Ačas, kuris partiją paliko ir pareiškė, kad R.Paksas priėjo liepto galą.
„Galbūt bus tam tikras narių „nutekėjimas“, nes skilti nelabai yra į ką. Mat „Tvarka ir teisingumas“ nėra tokia didelė partija, nėra daug ryškių lyderių, kurie galėtų vesti vieną ar kitą dalį“, – mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Jūratė Novagrockienė.
Beje, R.Paksas, kalbėdamas su „Savaite“, iškėlė ir dar vieną priežastį, kodėl derybos žlugo. Esą naujos politinės jėgos susikūrimas galėjo nepatikti kitoms partijoms, nes jie būtų tapę joms grėsme. Tačiau opozicija šypsosi girdėdama tokias kalbas ir sako jau pačioje pradžioje netikėję sėkminga jungtuvių pabaiga.
„Jau tada buvo galima prognozuoti, kad dalis eilinių „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narių nepritars šitam susijungimui, nes politiškai [tai būtų] tikrai keistas darinys. Tas pats ir su Darbo partijos eiliniais nariais, kurie nenori jungtis“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Irena Degutienė.
O juk Seimo koridoriuose jau seniai sklando kalbos, kad V.Uspaskichas nori mesti socialdemokratus ir siūlo savo draugystę kitoms partijoms. Pavyzdžiui, konservatoriams, kuriuos vilioja naujos valdančiosios koalicijos kūrimu.
Daug triukšmo dėl nieko – taip procesą vertina ir Liberalų sąjūdžio atstovai, bet pastebi, kad V.Uspaskichui jungtuvės būtų naudingos.
„Neatmesčiau tokios galimybės, kad Darbo partija nori pasiauginti sau raumenų, pasivaržyti su socialdemokratais dėl didžiausios ir pagrindinės partijos kairėje pusėje vietos. Tiesą sakant, tai turi tam tikro pagrindo, partijos susilygintų galios prasme ir mandatų turėtų netgi daugiau“, – svarsto Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius.
O juk Seimo koridoriuose jau seniai sklando kalbos, kad V.Uspaskichas nori mesti socialdemokratus ir siūlo savo draugystę kitoms partijoms. Pavyzdžiui, konservatoriams, kuriuos vilioja naujos valdančiosios koalicijos kūrimu. Tą patvirtino ir „Savaitės“ šaltiniai konservatorių gretose. Kad tokių kalbų girdėjo, neneigia ir socialdemokratai, ir R.Paksas.
„Kol nėra kažkokių konkrečių veiksmų, tai aš vertinčiau labai santūriai tuos dalykus“, – sako R.Paksas, bet perklaustas, ar tokių kalbų yra, atsako: „Be abejo, kad jų yra“.
Neatmestina, kad V.Uspaskichas gali ieškoti bendražygių kitoje pusėje jau vien tam, kad išstumtų socialdemokratus ir perimtų vadžias į savo rankas. Socialdemokratai, kartą jau apgauti, ir dabar turbūt nesitiki konstruktyvių poelgių iš V.Uspaskicho visus ketverius metus, tačiau ir konservatoriai kažin ar norės tapti jo sąjungininkais. A.Kubilius, kažkada mėginęs bičiuliautis su Darbo partija, buvo aštriai sukritikuotas saviškių. Tokią sąjungą kategoriškai atmeta Vytautas Landsbergis, o ir prezidentė Dalia Grybauskaitė vargu ar pakęs savo globojamų konservatorių draugystę su taip nemėgstama Darbo partija.
