Tiesioginius pirmininko rinkimus planuota rengti vasarį, tačiau data gali būti pakeista šeštadienį per Darbo partijos tarybos posėdį.
„Gaila žiūrėti į tokią padėtį partijoje. Tiesiog partijos nesimato politiniame lygyje, nacionaliniame lygyje, nėra nei programų, nei vadovavimo normalaus. Tai tiesiog turi kažkas imtis, todėl man ir norėtųsi tą daryti“, – BNS sakė V.Uspaskichas.
Šiuo metu į partijos pirmininkus iškelti maždaug dešimt kandidatų, BNS nurodė laikinasis „darbiečių“ lyderis Šarūnas Birutis. Politikas atsisakė juos įvardyti, motyvuodamas, kad kandidatus kol kas tik iškėlė skyriai ar kiti partijos organai, tačiau jie nėra galutinai patvirtinti kaip pretendentai.
Pasak Š.Biručio, šeštadienį taryba svarstys „partiečių“ siūlymus paankstinti rinkimų datą.
Aš neplanuoju kandidatuoti į Seimą ar kažkur, bet partiją struktūruoti, paruošti programą, padėti rinkimų kampanijoje, atstovauti...
V.Uspaskichas tvirtino tokią mintį palaikantis. Politikas taip pat sakė neplanuojantis kandidatuoti į renkamas pareigas, o tiesiog norintis tinkamai atstovauti ir padėti partijai.
„Aš neplanuoju kandidatuoti į Seimą ar kažkur, bet partiją struktūruoti, paruošti programą, padėti rinkimų kampanijoje, atstovauti... Tokią patirtį aš turiu ir galėčiau panaudoti“, – sakė „darbietis“.
V.Uspaskichas Darbo partiją įkūrė 2003 metų spalį ir iki 2013 metų su nedidele pertrauka buvo jos pirmininku. Tais metais Vilniaus apygardos teismas jį ir kelis kitus „darbiečius“ pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Tuomet politikui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
2015 metų gruodį, Apeliaciniame teisme baigiant nagrinėti šią baudžiamąją bylą, V.Uspaskichas pranešė pasitraukiantis iš Darbo partijos, aktyvios politikos ir paskelbė planuojantis tapti psichologu. Apeliacinis teismas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą. Tokią pačią bausmę paliko ir Aukščiausiasis Teismas.
Šių metų pavasarį V.Uspaskichas pranešė kuriantis asociaciją „Už vieningą ir sveiką Europą“, o liepą sugrįžo į Darbo partiją, kai ją krėtė nesutarimai tarp tuometinės pirmininkės Živilės Pinskuvienės ir kai kurių „partiečių“.
Pernai Darbo partija rinkimuose į Seimą daugiamandatėje apygardoje neperžengė reikalingo 5 proc. balsų barjero, o vienmandatėse apygardose mandatus iškovojo du iškelti atstovai Valentinas Bukauskas ir Petras Čimbaras.
Už Darbo partiją šiuo metu balsuotų 3 proc. rinkėjų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų kompanijos RAIT rugsėjį atlikta apklausa.
