„Mano supratimu biudžeto dalis, skiriama gynybai, ir toliau turi didėti, augti. Labai svarbu, kad Lietuva rodo aiškų savo nusiteikimą ir pati prisidėti ženkliai prie savo saugumo“, – 15min sakė parlamento vadovė.
Jos teigimu, dėl to sutaria ir pagrindinės parlamentinės partijos.
„Manau, kad čia nėra netgi didelio nuomonių išsiskyrimo tarp pagrindinių parlamentinių partijų“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.
-
Ekonominėms nuojautoms prastėjant G.Skaistė žada – diržų veržtis nereikės
-
I.Šimonytė: biudžetą tikslinsime, mokesčių nemažinsime
-
„Nuomonės yra išsiskyrusios“: Vyriausybei – prezidentūros signalas dėl gynybos biudžeto
-
G.Nausėda pirmenybę teiktų energetikos kompensacijoms prieš 3 proc. BVP gynybos biudžetą
Ji taip pat sakė, kad išlaidos gynybai kitąmet nebūtinai augs iki 3 proc. BVP.
„Nacionaliniame susitarime, kuris buvo visai neseniai pasirašytas, nebuvo įvardintos konkrečios datos, bet pagrindinės kryptys buvo įvardintos ir dėl to yra susitarta, tai aš manau, kad to susitarimo dvasioje mes ir veiksime, bet būtinybė ir toliau didinti finansavimą gynybai bei siekti, kad jau skirtos lėšos kuo greičiau virstų mūsų sustiprėjusiu saugumu, yra visiškai akivaizdi“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Rudens prioritetai Seime
Pasak Seimo vadovės, ateinantį rudenį pagrindiniai darbai Seime būtent ir bus – biudžeto svarstymas, kuriame išryškės lėšos gynybai, bei kylančių energetikos kainų kompensavimas gyventojams.
Tikėtina, kad šie du uždaviniai ne vienos, o kelių krizių – ir karo Ukrainoje, ir energetikos, ir aukštos infliacijos – akivaizdoje kels marias bangų ir Seimo kuluaruose.
„Tai yra biudžeto svarstymas ir energetika. Aš matau, kad tai yra dalykai, kurie labiausiai neatidėliotini ir visi klausimai, susiję su išoriniu saugumu ir tuo, kad Lietuvos žmonės jaustųsi kuo saugiau pakankamai įtemptoje politinėje ir ekonominėje situacijoje“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
Prezidento nuomonė švelnėja
Kad kitąmet išlaidas gynybai reikia didinti iki 3 proc. BVP, interviu 15min praėjusią savaitę teigė prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys ir pripažino, kad dėl to institucijų nuomonės yra išsiskyrusios.
„Mes siekiame, kad gynybos biudžetas būtų didinamas, ir siekiame kalbėti apie 3 procentus“, – interviu 15min sakė K.Budrys.
Tokį gynybos biudžeto didinimą jau įvardinusi Lenkija, tačiau panašu, kad mūsų Prezidentūros nuomonė pamažu keičiasi dėl itin smarkiai kylančių energetikos kainų.
Šią savaitę šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad pirmenybę kitų metų biudžete teiktų elektros ir dujų kainų kompensavimui, jeigu nepavyktų to suderinti su gynybos biudžeto didinimu iki 3 proc.
Tačiau jis tikisi, kad ekonominė situacija leis pasiekti abu tikslus.
„Reikėtų labai aiškiai susidėlioti prioritetus: jei mūsų finansinės ir makroekonominės galimybės leidžia, sakyčiau, abu prioritetus reikėtų laikyti vienodai svarbiais. Jeigu finansinės galimybės mums to padaryti neleistų, aš vis dėlto pirmoje vietoje pastatyčiau mūsų žmonių finansinį stabilumą ir gebėjimą išgyventi tokį ganėtinai sudėtingą energetinį laikotarpį“, – sakė G.Nausėda.
Siekiant didinti gynybos biudžetą iki 3 proc. BVP, reikėtų papildomai apie 285 mln. eurų. Tuo metu elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti nuo pusės iki milijardo eurų.
Šiuo metu kompensavimo priemones rengia Vyriausybė ir netrukus jas turėtų pristatyti viešai.
