Algis Grigas, ūkininkaujantis Ukmergės rajone, Daubariškių kaime, 15min papasakojo apie incidentą – jį užpuolė vilkas. Sekmadienį, prieš vidurdienį, A.Grigas garaže valė padargus žemei arti, kai išgirdo, kad iki tol pievoje besiilsėjusios avys išsigandusios sulėkė į aptvarą.
„Pagalvojau, gal kas ateina. Iškišu galvą iš garažo – matau, kaip vilkas neša ėriuką. Aš vartelius atsidariau, lekiu, rėkiu. Vilkas buvo maždaug už 25 metrų“, – teigė ūkininkas, kuris bėgo paskui plėšrūną.
Kiek tolėliau vilkas numetė ant žemės ėriuką ir nuskuodė į greta esantį krūmą.
Pernai vilkai penkias avis, šiemet – šunį ir katiną papjovė. Kaimynui du šunis papjovė, pusę avių išsinešė, – kalbėjo Ukmergės rajono ūkininkas.
„Atsiklaupiau prie baraniuko, jaučiau, kad jis dar gyvas. Apie 5 minutes pabuvau, apsikabinau ranką pakišęs, atsikėliau ir pajutau, kaip vilkas prišoko ant manęs ir kibo į alkūnę, kuria prilaikiau gyvulėlį. Sustingau šoko būsenoje, iš rankų dėl to, turbūt, iškrito ėriukas, bet šito neatsimenu. Atsigavau, matau, kad ėriukas guli prie kojų. O vilkas, matyt, buvo tame krūmyne, gal laukė manęs?“, – pasakojo A.Grigas, svarstydamas, kad gal vilkas norėjo pasiimti savo grobį.
Vilkas įsikibo į alkūnę: liko 4 dantų įkandimo žymės. A.Grigas teigė, kad dėvėjo storą striukę, kuri apsaugojo ranką. Nuvykus į gydymo įstaigą, vyrui suleido vaistų, apžiūrėjo žaizdą.
Tiesa, ūkininkas ne pirmą kartą susidūrė su vilkais. Jis pasakojo, kad pernai gyvūnas neišsigando ir prisiartino prie tuo metu savo miške rąstus pjaunančio A.Grigo. Nuo plėšrūnų buvo nukentėjęs ne tik jo, bet ir kaimynų ūkis.
„Pernai vilkai penkias avis, šiemet – šunį ir katiną papjovė. Kaimynui du šunis papjovė, pusę avių išsinešė“, – kalbėjo Ukmergės rajono ūkininkas. Jis pridūrė, kad sekmadienio vilko auka tapęs ėriukas pamažu atgijo, galbūt ir visai atsigaus.
Jis mini, kad vilkai dažnai šmirinėja palei sodybas, kartą buvo atėjusi net vilkė su jaunikliu, o kaimynai net vilkų olą buvo atradę.
Vilkas įsikibo į alkūnę: liko 4 dantų įkandimo žymės.
Tiesa, A.Grigas įtaria, kad jį galėjo užpulti su šunimi susikryžminęs vilkas: jį užpuolusio vilko kailis buvo kiek parudavęs, vyras net išmatavo pėdsaką – dydis buvo apie 8 cm, kai jo paties šuns pėda kone perpus mažesnė. Paklaustas apie gyvūno dydį ūkininkas nurodė, kad plėšrūnas buvo didelio sudėjimo – toks, koks būna įprastas vilkas.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) 15min teigė, kad negavo pranešimo apie šį incidentą Ukmergės apylinkėse. AAD Pranešimų priėmimo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas teigė, kad aplinkosaugininkai netiki, kad vilkas užpuolė žmogų.
„Sulaukėjęs šuo galėtų užpulti, tačiau vilkas, kaip laukinis žvėris, slepiasi nuo žmogaus“, – atsakė G.Markauskas, pridūręs, kad jo manymu, nelabai tikėtina, kad vilkas dar tykotų žmogaus.
Galima išduoti leidimą sumedžioti, tačiau reikia ištirti
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius išsamiau 15min papasakojo apie vilkų elgesį. Jis pridūrė, kad žino apie situaciją Daubariškių kaime, planuojama nuvykti į vietą. Vilkui, pasak jo, įprasta slėptis vos pamačius žmogų, nes iki šiol ir išgyveno tik tie, kurie saugosi, yra atsargūs, nes drąsiausi – sumedžiojami. Tačiau yra tokia drąsių vilkų rūšis, kurie nesišalina žmogaus ir gali užpulti.
„Tokie vilkai nebebijo, konkuruoja dėl maisto. Kokie 90 proc. tokių vilkų susiję su jaukinimu. Ir jie jau būna pripratę prie žmogaus. Jie dažniausiai užpuola žmogų voljere, kai juos šeria arba duoda maisto jaukinant“, – tarė A.Laurinavičius, pridūręs, kad vilkas sureaguoti gali ir į nusisukusį varžovą, ypač, jei šis bando atimti grobį.
Ar taip galėjo nutikti ir ūkininko A.Grigo atveju? A.Laurinavičius teigė, kad sunku pasakyti.
„Taip galėtų elgtis toks vilkas, tuo labiau jei nenusišalino ar nenoriai šalinosi. Jeigu taip ir yra – tada tai yra rimta, nes toks vilkas dar kažką galėtų užpulti. Neseniai buvo atvejis, kad sumedžiojo vilką, kuris užpuolė mergaitę. Rado, kad nagai buvo nudildinti, o tai labai būdinga augant uždarame betonuotame voljere. Čia reiktų tyrimo, mes mėginsime įsivertinti ir prašysime, kad [Aplinkos] ministerija atsiųstų žmonių ar inspektorių ištirti šį atvejį, duotų atsakymą ir tada reikės imtis priemonių. Jeigu ten iš tiesų yra vienas tų drąsiųjų vilkų, tai galima išduoti spec. leidimą sumedžioti, jeigu jis ten dažnai rodosi ir atitinka tuos kriterijus“, – svarstė A.Laurinavičius.
Kokie 90 proc. tokių vilkų susiję su jaukinimu. Ir jie jau būna pripratę prie žmogaus. Jie dažniausiai užpuola žmogų voljere, kai juos šeria arba duoda maisto jaukinant, – aiškino A.Laurinavičius.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas atsakyme 15min nurodė, kad pasibaigus vilkų medžioklės sezonui, vilkų, kurie kelią grėsmę gyventojų saugumui ar daro didelę žalą ūkiams paėmimui iš gamtos (sumedžiojimui) išduodami leidimai, vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu. Prašymą dėl leidimo suteikimo Aplinkos apsaugos agentūrai gyventojų vardu turi teikti savivaldybė.
„Žala ūkiniams gyvūnams laikoma pakankamai didelė, kad būtų išduotas leidimas, jei nuo 2020 m. sausio 18 d. (šių metų vilkų medžioklės sezono pabaigos) iki gegužės 31 d. savivaldybės teritorijoje vilkai užpuola ūkinius gyvūnus 2 ar daugiau kartų (perskaičiavus 100 tūkst. hektarų savivaldybės teritorijos)“, – nurodė V.Graičiūnas.
Pasak jo, kartu su prašymu leisti paimti iš gamtos vilkų turi būti pateikiami savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti surašytų vilkų padarytos žalos apžiūros aktų kopijos, kita vilkų paėmimo iš gamtos būtinumą pagrindžianti informacija
Gali būti ir susikryžminęs su šunimi
Kalbėdamas apie vilkų apsilankymus sodybose, vyras pasakojo, kad sumedžioti avį ar šunį, grįžti į tą pačią vietą – tai yra įprastas, normalus vilko elgesys. Pasak A.Laurinavičiaus, jeigu žmogus gyvena vilko teritorijoje, tai vilkas nuolatos vaikšto, stebi pokyčius. Apeinama visa teritorija, o jeigu pamato galimybę grobiui, tai yra iš anksto numatyta: vilkas žino kada, kur, kaip prieiti.
„Gali būti, kad ten gyvena šeima vilkų. Jei praeina pro kiemą ar ateina avių, tai jis ne puls, o ieško lengvesnio grobio. Būna, kad neturi kaip susimedžioti, todėl ir dairosi. Tad, jeigu yra šalia nesaugomi gyvuliai, tai tikrai pabandys ne vieną kartą grįžti, ypač jei pasiseks. Šunis vilkai puola dėl konkurencijos, taip pat ir lapes medžioja. Net jei kitas vilkas ateitų į teritoriją – jis taip pat būtų užpultas. Būna, kad susipjauna iki mirties“, – aiškino A.Laurinavičius.
Tokie vilkai nebebijo, konkuruoja dėl maisto.
Užsiminus apie galima šuns ir vilko susikryžminimą, A.Laurinavičius sakė, kad tokių atvejų pasitaiko, bet ypač mažai. Atlikus vilkų genetinį tyrimą, buvo aptikti mišrūnai teritorijose palei Vilnių, šiuose gyvūnuose labiau dominavo šuns genas, tačiau, pasak eksperto, kiek teko domėtis, jie yra silpnesni, neišgyvena ilgai dėl konkurencijos, nesugebėjimo medžioti. Ar ir šįkart galėjo pasitaikyti toks vilkas? Galimas variantas, sakė A.Laurinavičius.
„Vilko pėdsako dydis yra maždaug 10–13 cm ilgio. Jei mažesnis, mes manome, kad ne vilkas“, – paminėjus A.Grigo teiginį apie pėdsaką, nurodė A.Laurinavičius. Pasak jo, taip pat klausimas, kaip buvo išmatuotas pėdsakas Ukmergės rajone: vilko pėdsakas būna pailgas, išsikišę priekiniai pirštai su dideliais nagais.
„Tai gal neįsispaudė stipriai, visko gali būti. Matyti iš pėdsako, ar tai vilkiškas ėjimas, ar ne. Bet yra ir šunų su panašiomis pėdomis, pavyzdžiui, vilkšuniai, laikos, bet dažniausiai į mažąją pusę“, – komentavo A.Laurinavičius.
Kalbėdamas apie kailio spalvą, jis pridūrė, kad šiuo metu, vasaros metu mūsų regione vilko kailis yra tokių rudesnių, rausvesnių atspalvių, tad jis kinta dėl sezono.
Barjerai grobiui
Kaip apsisaugoti nuo plėšrūnų? Pasak „Baltijos vilko“ tarybos pirmininko, užtenka mažiausio barjero ir vilkas iš naujo vertina situaciją.
„Net mažiausias sužeidimas, užstrigimas jam tolygus mirčiai, nes dar labiau sumažėja šansas sumedžioti“, – atsakė A.Laurinavičius.
Tad viena iš priemonių yra elektrifikuotas aptvaras. Vilkas, pasak A.Laurinavičiaus, jaučia, kad yra elektra. Kiek teko teirautis, užtekdavo apie 1,2 m aukščio aptvaro. Vyras pridūrė, kad ir pats savo ūkyje turi vos aukštesnį – 1,3 m – barjerą ir per penkis metus vilkai nebuvo užpuolę.
„Jeigu jau vilkas įgunda peršokti, tai užtenka dar vieną apsauginę juostą uždėti ir vėl jam bus kliūtis. O didesnei bandai reiktų ne aukštinti aptvarą, o pagalvoti apie aviganius šunis: pakaktų turėti 2 aviganius šunis, tai jau tokio įveikti joks vienišas vilkas įveikti nesiryš ir lengviau grobį susimedžios miške“, – patarė A.Laurinavičius.
Be to, pasak jo, dabar yra ir remiamos apsaugos priemonės nuo vilkų. Apie tai dar šių metų vasarį skelbė Žemės ūkio ministerija. Aplinkos ministerija nurodė, kad nuo šių metų liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ūkininkai galės teikti paraiškas gauti paramą, kuri būtų naudojama apsaugant teritoriją nuo vilkų.
„Bus finansuojama 100 proc. išlaidų susijusių su vielinio, juostinio ar tinklinio elektrinio aptvaro ir elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio įsigijimu ir įrengimu. Paramos galės kreiptis tik tų savivaldybių ūkininkai, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus): Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r. ir Prienų r.“, – atsakė V.Graičiūnas.
