– Kiek šiemet užfiksuota vilkų užpuolimų Panevėžio rajone?
– Registruotų atvejų turime du, tačiau vilkų išpuolių šiemet buvo kur kas daugiau. Deja, ne į visus galime reaguoti, nes gyvūnus laikantys gyventojai neatitinka reikalavimų, dėl kurių būtų galima gauti paramą už patirtą žalą. Norint gauti paramą, gyvūnai turi būti registruoti, ženklinti, o jų laikymo sąlygos – tinkamos.
– Kokie atvejai šiemet buvo registruoti?
– Paramą gausiantys ūkininkai, kaip minėta, buvo du. Vienam buvo papjauti du veršeliai, kitam – veršinga karvė. Pastarasis atvejis ypač sudėtingas, nes, deja, įstatymai nereglamentuoja, kaip tokiu atveju atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tačiau imamės visų priemonių, jog ūkininkui būtų tinkamai atsilyginta.
– Kaip gyventojai kovoja su vilkais?
– Būna, kad žmonės, išgirdę vilkų kaukimą ar šunų lojimą, patys keliasi ir išvaro įsibrovėlius. Tačiau vis dėlto tokie atvejai reti. Iš tiesų, kuomet šeimininkai randa išskerstus savo gyvulius, jiems būna morališkai labai sunku. Juk tai labai nemalonus ir traumuojantis vaizdas.
Na, o idealiu atveju būtų galima laikyti, jei gyvuliai nakties metu būtų uždaromi į gardus, tvartą. Tačiau mes puikiai suprantame, jog yra gyvulių, pavyzdžiui, avys, kurios laikomos toliau nuo namų ir nėra galimybės kasnakt jų perkelti.
– Kaip valstybė kovoja su vilkais?
– Kaip ir visoje šalyje, taip ir Panevėžio rajone, yra nustatomos kvotos, kiek leidžiama sumedžioti vilkų. Medžiotojai tuo ir vadovaujasi.
Taip pat norėčiau paminėti ypatingą universitetų programą. Pagal ją per 24 valandas nuo išpuolio atvyksta grupė tyrėjų, kurie paima seilių mėginius ir ištiria, kas papjovė gyvulius. Seniūnai žino tyrėjų kontaktus, todėl gyventojai gali kreiptis ir paprašyti. Svarbiausia, jog gyvuliai būtų neliesti, o specialistai iškviesti kaip įmanoma greičiau.
