Kol verslininkai žemę Birutės gatvėje mėtė iš rankų į rankas ir planavo pelningas statybas, toje pačioje teritorijoje visiškai nunyko vienas seniausių Žvėryno medinės architektūros paminklų. Ir nors pastatas sulygintas su žeme, o dalyje sklypo jau subraižytas naujutėlis kotedžas, paveldosaugininkai gūžčioja pečiais – esą žemės savininkai privalo atkurti paveldą, bet jokie terminai jų nesaisto. Patys verslininkai gi žada kultūros paminklą atstatyti per porą metų.
Tęsiasi ir atskira su šia žeme susijusi istorija. Teisėjų tarybos pirmininkas kol kas atsargiai vertina teisėją, kuri ginče dėl žemės Birutės gatvėje ėmėsi nagrinėti savo senos geros draugės veiksmus.
Iš paveldo neliko nieko
Pasižiūrėkite į nuotrauką apačioje. Taip 2012 m. birželį, kai po Lietuvą važinėjo „Google Street View“ automobiliai, atrodė kultūros paveldo objektas, buvusi Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija.
Tais pačiais metais, rugpjūtį, rezidencija degė. Tai buvo jau penktas rimtas pastato gaisras nuo 2009 m. Ir paskutinis. Ugniagesių duomenimis, padegimas buvo tyčinis – ir ne pirmas toks. Nuo 2009 metų ugniagesiai penkis kartus važiavo gesinti liepsnų Birutės g. 40. 15min duomenimis, nustatyta, kad bent du padegimai buvo tyčiniai.
Iš didelio kultūros paveldo objekto neliko iš esmės nieko. 2013 m. statinys buvo demontuotas. Iš paukščio skrydžio matyti, kad dabar šiame plote yra tik plynas laukas.
Kas dega, o kas kyla iš pelenų
Nors rezidencijos savininkams galioja prievolė pastatą atstatyti, atkuriant autentiškus architektūros elementus, šioje srityje kol kas nepadaryta nieko. Kur kas geriau žemvaldžiams sekasi naujų statybų organizavimas.
Į 15min kreipėsi gretimo namo Birutės gatvėje gyventojai. Jie jau kurį laiką bylinėjasi su buvusios rezidencijos teritoriją valdančiais verslininkais. Šie verslininkai – tai „Helios grupė“, Vilniuje įgyvendinusi ne vieną stambų nekilnojamojo turto projektą.
Kaip jau rašėme, dalis žemės perleista Arturui Feiferui ir Ligitai Feiferienei. A.Feiferas – žinomas bankininkas, buvęs SEB banko valdybos narys, išgarsėjęs prieš keletą metų, kai su bendraminčiais įsigijo banką Rusijoje. Žemę įsigiję Feferai pakankamai greitai savo sklypo dalyje gavo leidimą statyti kotedžą, o vykstant teismo procesui dėl žemės įgijimo teisėtumo spėjo sudaryti ir preliminarią dar nepradėto statyti namo pardavimo sutartį. Iš sandorio Feiferai tikina uždirbsią pusantro milijono eurų.
Paveldo atstatymas: nei baudų už nepriežiūrą, nei atkūrimo terminų
Ir grįžkime prie su žeme sulygintos generalgubernatoriaus vasaros rezidencijos. Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas 15min teigė, jog pastatas nugriautas su KPD leidimu, o jo savininkams tebegalioja prievolė jį atstatyti.
„Jis yra išardytas ir jo statusas yra išlikęs tas pats, nes iš [kultūros vertybių] registro neišbraukiama niekas. (...) Yra parengtas projektas atkūrimui“, – kalbėjo V.Karčiauskas.
Pasak jo, pastato atkūrimo projektas „šimtu procentų suderintas“, o šiuo leidimu remiantis pastatas ir buvo išardytas. Kitas klausimas – kada galima tikėtis realaus pastato atkūrimo. V.Karčiauskas neslepia, kad žemvaldžių nesaisto jokie terminai.
„Kad tai buvo padaryta, išardyta – tai visi matome. O kokie tolesni veiksmai? Taip, matau, kartas nuo karto užsakovai sukasi su kitais projektais. Bet aš, tiesą sakant, nesigilinau, kada jie planuoja šitą projektą pabaigti“, – tęsė pašnekovas.
KPD Vilniaus skyriaus vadovas teigia neturintis jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad rezidencijos savininkai vengia atkurti paveldo objektą. „Jie sutinka, nori ir paskaičiavę ekonomiškai, kad jiems tai apsimokės“, – sakė V.Karčiauskas.
Paklaustas, ar yra kokia nors data, iki kurios privaloma atstatyti medinį pastatą, paveldosaugininkas konstatavo, kad tokie įsipareigojimai žemvaldžiams nepritaikyti. „Deja, nėra“, – teigė V.Karčiauskas.
Paveldosaugininko teigimu, jokių baudų už objekto nepriežiūrą buvusios rezidencijos savininkams nebuvo skirta.
Anot jo, ginčijamoje žemėje subraižytas kotedžas yra „atskiras objektas“, niekaip nesusijęs su sudegusia rezidencija. Sykiu KPD Vilniaus skyriaus vadovas patikino, esą kotedžo statybos paveldo objekto apsaugos zonų nepažeis. Be to, pašnekovas patvirtino, kad statybos galimos ir paties paveldo objekto teritorijoje.
„Teritorijoje kiti pastatai gali būti statomi, kurie savo tūriu, apimtimi nenustelbia esančio pastato. Arba, šiuo atveju, pastato, kuris turi būti atkurtas“, – sakė V.Karčiauskas.
Žada atstatyti per porą metų
Ginče dėl žemės „Helios grupei“ atstovavęs teisininkas Sigitas Pudžiuvelis 15min teigė negalintis pasakyti, kada galima tikėtis su žeme sulygintos rezidencijos atstatymo. Vis dėlto jis patikino, kad visi veiksmai, anksčiau atlikti su rezidencija, buvo derinami su paveldosaugininkais.
„Mano žiniomis, tai yra kultūros paveldo objektas, taikomi reikalavimai, ir bet koks veiksmas yra derinamas [su KPD], įskaitant nugriovimą ar išrinkimą, atstatymą ar perstatymą. Kiekvienas žingsnis detaliai derinamas su KPD“, – teigė jis.
Daugiau informacijos apie „Via Sporto“ planus 15min pateikė šios bendrovės projektų vadovas Viačeslavas Šaraškinas. Anot jo, su žeme sulygintą rezidenciją planuojama atstatyti per maždaug porą metų.
„Mūsų planuose yra pradėti darbus šiais metais. Kiek laiko užtruks – žiūrėsim. Planuojama per šiuos ir ateinančius metus pabaigti. Projektas vis tiek yra toks nelengvas, tai bus darbo nemažai su juo, kad atstatytume, kaip jis atrodė prieš tai“, – kalbėjo V.Šaraškinas.
Paklaustas, kokios paskirties bus atstatyta rezidencija, pašnekovas teigė tiksliai negalintis atsakyti į šį klausimą. „Šiuo metu tiktai rengiamas projektas, tai aš nežinau, kokia paskirtis bus. Greičiausiai, kaip leidžia reglamentai sklypo, pagal tai bus sprendžiama. Gal kažkokia mišri paskirtis bus“, – svarstė V.Šaraškinas.
Žvėryno gyventojai 15min pateikė nuotraukas architektūrinių maketų, kuriuose matomi prie rezidencijos suplanuoti nauji namai. Tiesa, tai gana senas projektas, ir dabar teritorijos planas jau gali būti pakitęs.
V.Šaraškinas patvirtino, kad teritorijoje numatyti du nauji statiniai, iš kurių vienas – jau ne „Via Sporto“ valdomoje teritorijoje. Gyventojai priekaištauja, esą nauji namai gali užgožti kultūros paminklą, tačiau „Via Sportas“ su tuo nesutinka.
„Šitas namas puikiausiai bus matomas iš visų pusių“, – teigė V.Šaraškinas.
Verslininkas užtikrina, kad prievolės atstatyti vasaros rezidenciją „Via Sportas“ nesikrato. „Ji bus atstatyta – be jokios abejonės“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie kultūros paminklą nusiaubusius gaisrus, pašnekovas pirmiausiai buvo linkęs kaltinti benamius. „Ten buvo benamiai apsigyvenę. Bandė šildytis žiemą. Man atrodo, tie gaisrai buvo žiemą. Greičiausiai dėl jų neatsargių veiksmų buvo tie gaisrai“, – sakė V.Šaraškinas.
Teisėjų tarybos pirmininkas: motyvai teismo nušalinimui turi būti rimti
Pirmos instancijos teismas atmetė vilniečių pretenzijas dėl žemės sandorio Birutės gatvėje. Tiesa, bylą nagrinėjusi teisėja Regina Eltermanienė oficialiai deklaravo, kad buvusi į šią bylą įtrauktos „Helios grupės“ įmonės „Via Sportas“ direktorė Valentina Ulickienė yra gera jos draugė.
Dėl šios priežasties 2014 m. gruodžio 8 d. teisėja nuo bylos nutarė nusišalinti, tačiau po dviejų dienų pakeitė savo sprendimą, mat V.Ulickienė 2014 m. rugsėjį nustojo eiti „Via Sporto“ vadovės pareigas. Sprendimą grįžti prie bylos teisėja grindė tuo, kad jos draugė „Via Sportui“ nebevadovauja – nors ginčijami veiksmai atlikti dar V.Ulickienės vadovavimo periodu.
Teisėjų tarybos pirminkas Egidijus Laužikas 15min teigė negalįs vienareikšmiškai vertinti tokio teisėjos elgesio.
„Perskaičius jūsų publikaciją aiškėja, kad ne tik teismo sprendimas, bet ir aplinkybė dėl teisėjos nusišalinimo bus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, kuris įsigilins į visas bylos detales ir argumentuotai priims vieną ar kitą sprendimą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad nušalinimas turėjo būti, tokiu atveju galima būtų kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ir prašyti jos įvertinti tokius teisėjos veiksmus ir spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo“, – svarstė E.Laužikas.
Sykiu Teisėjų tarybos vadovas pabrėžia, jog teismo šališkumą įrodyti reikia tvirtai ir neginčijamai.
„Pažymėčiau, kad Komisija vertina tik tuos atvejus, kai pateikiami neginčijami, objektyvūs įrodymai, kad teisėjas asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi (labai dažnai gaunami skundai, kai šalys tiesiog nepatenkintos sprendimu, ieško būdų, kaip pakenkti teisėjui).
Žinoma, vienas iš įrodymų galėtų būti tai, kad teisėjo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, pažymėtina, jog teismų praktikoje tokie atvejai, kai teisėjas esant įstatyme numatytam pagrindui ir aplinkybėms nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo, laikoma, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Tenka pažymėti, jog tokiu atveju teismų praktikoje, kai teismų priimti sprendimai buvo panaikinti nurodytu pagrindu, yra buvę, ir į tokius pažeidimus teisėjų savivaldos institucijos reaguoja“, – tęsė E.Laužikas.
Pasak jo, teisėjų nusišalinimas dažnai sudaro prielaidas teismo proceso užsitęsimui – esą tai gali būti vienas iš motyvų, dėl kurių teisėjai atsargiai naudojasi nusišalinimo galimybe.
„Teisėjo nusišalinimas neretai sąlygoja užsitęsusį teismo procesą – vis dažniau ne tik bylos šalys, bet ir patys teisėjai išnaudoja nusišalinimo galimybę, o tai tikrai nepadeda operatyviai nagrinėti bylas.
Manau, kad ir patys teisėjai atskirais atvejais be pakankamo pagrindo nusišalina nuo paskirtos bylos nagrinėjimo. Teisėjų etikos ir drausmės komisija užversta ne tik šalių skundais, kurie dažniausiai nepagrįsti (tik 7 proc. skundų pradedami nagrinėti), bet ir pačių teisėjų paklausimais, kaip jiems elgtis paaiškėjus vienai ar kitai aplinkybei (bylos šalis teisėjo klasiokas, kurso ar vaikystės draugas, buvęs bendradarbis, dukters klasiokas, kaimynas ir pan.).
Nors Civilinio proceso kodeksas aiškia apibrėžia, kuriais atvejais teisėjai turi nusišalinti ir šiuo klausimu yra suformuota teismų praktika, tačiau norėdami išvengti panašių interpretacijų ir vertinimų, nepagrįstų tiek procesinio, tiek neprocesinio pobūdžio skundų, teisėjai visais įmanomais būdais bando apsidrausti, kad netektų pusiaukelėje perduoti bylos kolegai, kas reiškia gerokai prailgintą procesą“, – aiškino E.Laužikas.
Mįslingas partneris Kipre
Beje, „Via Sportas“ nėra grynai lietuviško kapitalo įmonė. Registrų centro 15min pateiktais duomenimis, bendrovė šiuo metu turi du akcininkus – Valerijų Stankevičių ir Kipre registruotą bendrovę „Lake King Holdings Limited“.
15min surinkti Kipro registro duomenys parodė ir tikruosius „Lake King Holdings Limited“ akcininkus. Per kelių kitų Kipro įmonių tinklą, „Via Sporto“ akcininkę valdo graikas Dimitris Ioanidis su artimaisiais.
„Via Sporto“ akcininke „Lake King Holdings Limited“ tapo praėjusių metų vasarį.
