Tokį sprendimą priėmusi teisėja neslepia turinti ryšių su žemę valdžiusios įmonės vadovybe. Sykiu ji tvirtina nemačiusi pagrindo nusišalinti nuo bylos, kurioje turėjo vertinti savo artimos draugės veiksmus.
Neįkainojami 4 arai
Pirmoje šio pasakojimo dalyje – regis, nedidelio žemės lopinėlio istorija. Didelį sklypą Žvėryne, Birutės gatvėje, valdanti „Helios Grupės“ bendrovė „Via Sportas“ prieš keletą metų šiek tiek praplėtė savo valdas. Remiantis oficialiais dokumentais – 4 arais įsiterpusios valstybinės žemės. Atrodytų, nedidelis plotas, palyginti su kur kas didesnėmis valdomis likusioje sklypo dalyje. Tačiau šie 4 arai pasirodė esantys netgi labai vertingi.
Didžiąją sklypo Birutės g. 40 dalį sudaro kultūros paveldo objekto teritorija. Šis objektas – tai vienas seniausių Žvėryno medinių pastatų, buvusi Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencija. Tiksliau, rezidencija, kurios jau nebėra – ji sulyginta su žeme.
Bet apie tai – kitoje 15min publikacijoje. O 4 arais padidinta teritorija ne per seniausiai buvo padalinta. Dalį žemės, įskaitant 2011 m. „Via Sporto“ įgytą žemės lopinėlį, 2014 m. pradžioje įgijo Arturas Feiferas ir Ligita Feiferienė. Ir būtent dėl jų valdomos žemės teisme užvirė nemenka kova.
Žemė perėjo garsiam bankininkui
2006 m. „Via sportas“ iš valstybės įgijo didelį generalgubernatoriaus rezidencijos sklypą. Tiesa, neilgam. Tais pačiais metais sklypas parduotas Boleslavui Tubelevičiui, bendrovės „Helios Real Estate“ dabartiniam akcininkui. 2009 m. jis sklypą vėl pardavė – ir vėl „Via Sportui“.
2011 m. sujungus didįjį žemės sklypą su tais pačiais metais įgytu kelių arų plotu, visos teritorijos šeimininke buvo bendrovė „Via Sportas“, kuriai tuo metu vadovavo verslininkė Valentina Ulickienė. 2014 m. sausį iš „Via Sporto“ turtą perėmė kita „Helios Grupės“ įmonė „Helios Real Estate“, o praėjusių metų pabaigoje sklypas vėl grįžo „Via Sportui“.
Tiesa, ne toks, kokį „Via Sportas“ turėjo anksčiau. Mat 2014 m. sausį, dalis sklypo parduota Arturui Feiferui ir Ligitai Feiferienei. A.Feiferas – finansų rinkos įžymybė. Buvęs SEB banko valdybos narys 2011 m. su kompanija įsigijo Rusijos banką „Kapital Bank“.
„Popierinis“ namas už pusantro milijono
Feiferams perkant dalį sklypo, apimančią ir neseniai prijungtas valstybinės žemės valdas, ši žemė jau buvo, nekilnojamojo turto ekspertų terminais, probleminė. Mat gretimo seno daugiabučio gyventojai su Vilniaus savivaldybe ir „Helios Grupės“ įmonėmis nuo 2011 m. bylinėjasi dėl keturių arų pardavimo teisėtumo.
Vis dėlto žinomas bankininkas nedelsė. Feiferai pernai rugsėjį gavo leidimą ginčijamoje teritorijoje statyti kotedžą. Nors leidimas statyti vienbutį gyvenamąjį namą Birutės gatvėje išduotas tik pernai rudenį, o iki šiol nepadėta nė viena jo plyta – pastatas jau parduotas. Ir parduotas netgi prieš gaunant leidimą statybai.
Dėl žemės besibylinėjančių vilniečių 15min pateiktais duomenimis, pernai rugpjūtį Arturas ir Ligita Feiferai su alytiškiu Andriumi Stasiukynu sudarė preliminarią sutartį dėl namo, kuriam dar nebuvo išduotas statybos leidimas, pardavimo. Dokumente nurodoma, kad Birutės gatvėje turi išdygti beveik 494 kvadratinių metrų namas, o pirkėjas „siekia įsigyti šį namą ne vėliau kaip iki 2016-05-01“.
Dar įspūdingesnis terminas – tai, kad Feiferai įsipareigoja statybos darbus atlikti iki šių metų balandžio 16 d. Pagal sutartį, tądien nekilnojamojo turto registre namas jau turi būti įregistruotas su 100 proc. baigtumu.
Dokumente taip pat nurodyta, kad A.Stasiukynas Feiferams už namą ir sklypo dalį įsipareigoja sumokėti įspūdingą 1,5 mln. eurų sumą. Dalį šių pinigų Feiferai jau galėjo būti gavę – dokumente nurodoma, jog pirkėjas trečdalį sumos, t.y. pusę milijono eurų, turėjo sumokėti per 30 dienų nuo galiojančio statybos leidimo pateikimo.
Teisėja statybas sustabdė – ir nugręžė to siekusiųjų pinigines
Vis dėlto statybos nesusiklojo pagal planą. Dėl keturių arų besibylinėjantys kaimynai teismo paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones statybos leidimui Feiferų žemėje. Sėkmingai – ir su netikėtu priedu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė pernai spalį vilniečių prašymą sustabdyti leidimo statyboms galiojimą patenkino. O lapkritį priėmė dar vieną sprendimą.
Feiferai kreipėsi į teismą teigdami, jog dėl sustabdyto leidimo statyboms vėluoja rangos darbai, o jie patys negavo sutartų 500 tūkst. eurų avanso ir jau mato, kad statybos laiku pabaigtos nebus, taigi nuostoliai kaupiasi akyse. Jie paskaičiavo, kad dėl sustabdyto statybos leidimo per mėnesį patiria daugiau kaip 32 tūkst. eurų žalos. Teisėja R.Eltermanienė, su tokia pozicija sutiko.
„Atsižvelgiant į atsakovo prognozuojamų nuostolių dydį yra laikytina, kad ieškovams turi būti nustatyta pareiga kiekvieną mėnesį įnešti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip po 32083,33 EUR, kuriais būtų padengiami atsakovų patiriami nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje“, – teigiama teismo nutartyje.
32083,33 EUR – tokia suma įvertintas kiekvienas mėnuo, kurį bus sustabdytas Feiferams išduoto statybos leidimo galiojimas.
Štai taip – kiekvienas mėnuo įšaldyto statybos leidimo galiojimo vilniečiams kainuos solidžią sumą, kurią privaloma „paguldyti“ teismo sąskaitoje. Jei teismų maratonas baigsis Feiferų triumfu – jų suplanuoto kotedžo kaimynai šiuos pinigus praras.
Šią teisėjos R.Eltermanienės nutartį keturi besibylinėjantys vilniečiai apskundė. „Mums nepasirodė teisingas toks reikalavimas, tai mes iš karto kreipėmės su apeliacija. Dar ta apeliacija nėra išnagrinėta“, – 15min teigė vienas iš bylos dalyvių Linas Petrukaitis.
Paklaustas, kiek mėnesių jis su kaimynais pajėgtų mokėti po 32 tūkst. eurų galimų Feiferų nuostolių dengimui, pašnekovas pateikė labai tikslų skaičių.
„Nei vieno“, – konstatavo Žvėryno gyventojas.
Vilnietis neslėpė įtariantis, kad tokio teismo sprendimo žemvaldžiai siekė norėdami per finansines priemones priversti kaimynus atsisakyti savo pretenzijų ir grąžinti teisinę galią pernai rugsėjį išduotam statybos leidimui.
„Bijome, kad greičiausiai toks scenarijus yra sumanytas. Jeigu atpuls laikinosios apsaugos priemonės, jie greičiausiai pradės statyti sklype, kuris yra ginčijamas. Ir žinot, kaip Lietuvoje būna. Net jeigu mes po to laimėtume bylą, tikrai niekas nepultų griauti nuostabaus parduoto naujo namo“, – ironizavo L.Petrukaitis.
Teisėja nagrinėjo artimos savo draugės veiksmus
Teisėja R.Eltermanienė artimai susijusi su viena iš šios istorijos dalyvių – bendrovė „Via Sportas“. Tiksliau, su ilgamete šios įmonės vadove V.Ulickiene. Būtent dėl šio fakto teisėja vieną dieną nutarė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Bet po poros dienų persigalvojo.
Prieš kiek daugiau nei metus iš kitos teisėjos bylą perėmusi R.Eltermanienė 2014 m. gruodžio 8 d. nutarė bylos atsisakyti. Motyvas – artima draugystė su V.Ulickiene, kuri, Registrų centro duomenimis, keturis arus iš valstybės įgijusiai bendrovei „Via Sportas“ vadovavo daugiau nei 15 metų: nuo 1999 m. kovo iki 2014 m. rugsėjo.
„Susipažindama su bylos medžiaga rytdienos posėdžiui pamačiau, kad atsakovo UAB „Via Sportas“ direktorė yra mano artima draugė Valentina Ulickienė, su kuria mus sieja seni 30 metų artimi draugiški santykiai“, – savo nutartyje dėl nusišalinimo rašė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.
Dvi dienos – per tiek laiko teisėja R.Eltermanienė pakeitė savo sprendimą nusišalinti nuo žemės reikalų Žvėryne.
Tačiau nuo bylos teisėją nustūmęs sąžinės balsas po dviejų dienų nutilo. 2014 m. gruodžio 10 d. R.Eltermanienė nutarė panaikinti savo sprendimą dėl nusišalinimo – mat paaiškėjo, kad jos sena gera bičiulė V.Ulickienė tų pačių metų rugsėjį nustojo ėjusi „Via Sporto“ direktorės pareigas. Ir nors V.Ulickienė „Via Sportui“ vadovavo daugiau nei 15 metų, o žemės Birutės gatvėje įgijimas, sklypo padidinimas ir dalies jo pardavimas Feiferams vyko jai einant direktorės pareigas, teisėja nutarė nebematanti priežasčių nusišalinimui.
„Esant nurodytai naujai paaiškėjusiai aplinkybei nėra pagrindo teisėjai R.Eltermanienei nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo“, – dėstoma R.Eltermanienės pasirašytame dokumente.
Teisėja problemos nemato
Teisėja R.Eltermanienė su 15min bendravo per teismo administraciją. Raštu atsiųstame komentare pažymima, esą teisėja neturėjo „objektyvių ir subjektyvių priežasčių“ nusišalinimui. Ir nors ieškovai siekė teisėjos nušalinimo, jie esą neįrodė, kad V.Ulickienė palaiko ryšį su „Via Sportu“.
„Teisėjos nutartis patvirtina, kad teisėja neturėjo objektyvių ir subjektyvių priežasčių nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nutartis taip pat patvirtina, kad teisėjos ryšys su V.Ulickiene šalims buvo žinomas.
Šalys, manydamos, kad teisėja gali būti šališka dėl šios aplinkybės, turėjo galimybę reikšti nušalinimą teisėjai. Šia teise ieškovai pasinaudojo. Prašymas buvo įvertintas teismo pirmininko ir 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atmestas, nepateikus objektyvių duomenų, jog atsakovo UAB „Via Sportas“ buvusi direktorė palaiko glaudžius ryšius su šiuo juridiniu asmeniu. Nutartyje taip pat pažymėta, kad teisėjos sprendimas pasinaikinti nutartį dėl nusišalinimo patvirtina subjektyvių faktorių, kurie galėtų lemti šališkumą, nebuvimą.
Objektyvus teisėjo šališkumo kriterijus – ar yra objektyvūs duomenys, kurie galėtų lemti teisėjo šališkumą. Šiuo atveju jokių objektyvių duomenų nebuvo. O subjektyvūs duomenys (šiuo atveju – pažintis su vadove) jau buvo išnykę, nes buvusios UAB „Via Sportas“ direktorės V.Ulickienės įgaliojimai pasibaigė 2014 m. rugpjūčio 31 d.“, – teigiama teismo pateiktame komentare.
Jame taip pat pažymima, kad Žvėryno gyventojų pretenzijas dėl 4 arų neseniai atmetusios teisėjos pažintį su V.Ulickiene ieškovai galės panaudoti jos sprendimą skųsdami aukštesnės instancijos teismui.
„Šiuo metu vyksta apeliacinis procesas ir, jeigu šalims kyla klausimų ar abejonių dėl galimo pirmos instancijos teismo šališkumo, tai gali būti vienu iš apeliacinio skundo argumentų“, – teigiama teismo komentare.
15min taip pat teiravosi, ar teisėją R.Eltermanienę su V.Ulickiene ar „Via Sportu“ kada nors siejo kokie nors turtiniai santykiai. Į šį klausimą teismo pateiktame komentare atsakyta iš dalies, nekalbant apie „Via Sportą“.
„Teisėja užtikrina, kad jokie turtiniai santykiai jos ir V.Ulickienės nesieja ir niekada nesiejo“, – teigiama teismo atsakyme.
Į platesnius vertinimus dėl nutarties, kuria įpareigojo keturis vilniečius kas mėnesį po 32 tūkst. eurų mokėti į savotišką galimų nuostolių fondą žinomam bankininkui, teisėja nesileidžia.
„Priimant nutartį dėl nuostolių užtikrinimo, kuria ieškovai buvo įpareigoti į teismo sąskaitą įnešti tam tikrą sumą galimų nuostolių padengimui, visi motyvai buvo išdėstyti nutartyje. Taip yra numatyta civilinio proceso kodekse – teismas turi išdėstyti visus motyvus, tai ir buvo padaryta nutartyje. Jokių kitų motyvų, kurie galėtų lemti nutarties priėmimą, nebuvo. Byloje dalyvaujantys asmenys yra pasinaudoję apeliacine teise ir nutarties teisėtumą įvertins aukštesnės instancijos teismas“, – teigiama teismo komentare.
Dar mažiau į kalbas leidžiasi nepastatyto, bet jau pusantro milijono eurų įvertinto kotedžo Birutės gatvėje savininkas, bankininkas A.Feiferas. Jis 15min atsisakė komentuoti šio ginčo aplinkybes.
„Žinot, kol byla dar nesibaigė, tai aš ir nekomentuosiu nieko“, – sakė A.Feiferas.
Paklaustas, ar prieš dvejus metus, kai su L.Feiferiene įgijo dalį sklypo, žinojo, kad turtas ginčijamas teisme ir yra probleminis, verslininkas pakartojo tą pačią poziciją: „Negaliu komentuoti, atsiprašau“.
Hamletiškas klausimas: kelias ar ne kelias?
Ir pabaigoje – trumpam grįžkime prie šios istorijos ištakų. Su Feiferais, Vilniaus savivaldybe ir „Helios Grupės“ įmonėmis besibylinėjantys vilniečiai tvirtina, kad perleidžiant keturis arus jų namo pašonėje buvo iškraipyta teisė, o valdininkai terminus traktavo taip, kaip patogiau žemės pirkėjams.
2005 metais gretimo daugiabučio gyventojai prašė prie savo namo teritorijos prijungti tą patį kelių arų plotą, esantį prie pat jų kiemo. Tada Vilniaus miesto savivaldybė paprastų mirtingųjų prašymą atmetė. Po penkerių metų, miestą valdant konservatorių merui, statybų magnatui Viliui Navickui, verslininkai išgirdo visiškai kitokį atsakymą.
2010 m. kovą Vilniaus miesto taryba palaimino prašymą parduoti keturis arus valstybinės žemės Birutės g. 40. Netrukus darbo ėmėsi ir pastaruoju metu daug linksniuojama Nacionalinė žemės tarnyba. 2010 m. gruodį nustatyti „įsiterpusio“ valstybinės žemės sklypo duomenys, o 2011 m. vasarį sklypas parduotas bendrovei „Via Sportas“. Už pirkinį įmonė sumokėjo 120 tūkst. litų.
Na, o įgyti šį turtą „Via Sportui“ padėjo kelias. Tiksliau, tai, ką sostinės valdininkai vadina keliu – tai nedidelis asfaltuotas ruožas prie šalimais esančio seno daugiabučio. Dėl „Via Sportui“ atrėžto žemės sklypo besibylinėjantis vilniečiai 15min nurodė, esą savivaldybės atstovas teisme argumentavo, jog sklypas buvo „įsiterpęs“ tarp kelio ir privataus sklypo. Tiesa, anot vilniečių, sostinės detaliuosiuose planuose asfalto ruožas prie „Via Sporto“ valdų nėra žymimas kaip kelias. Feiferų valdų kaimynai kur kas mieliau naudoja terminą „kiemas“.
Beje, žemvaldžiai Birutės gatvėje apsitvėrė didesnę teritoriją, nei nepriklauso jiems parduotam sklypui – vilniečiai tvirtina, jog tai įrodo, kad faktiškai užimtos žemės plotas viršija dokumentuose įtvirtintus keturis arus.
„Helios Grupė“ teisėjos ryšių nevertina
Kad kelio buvimas buvo vienu pagrindinių sprendimo argumentų, 15min patvirtino ir bendrovei „Helios Real Estate“ ginče atstovavęs teisininkas Sigitas Pudžiuvelis. Pasak jo, kelio buvimas yra neabejotinas, o tai patvirtina ir neseniai priimtas R.Eltermanienės sprendimas atmesti Žveryno gyventojų ieškinį.
„Teisme kiekvienas iš jų [argumentų] buvo metodiškai ir argumentuotai paneigtas. Ir pirmos instancijos teismo sprendimas buvo ne ieškovo naudai net mažiausia apimtimi. (...) Faktas tas, kad ten yra privažiavimo kelias, kurio irgi nuneigti nepavyko ieškovams jokiu būdu. Kadangi tai vienintelis kelias, kuris veda į namo teritoriją“, – aiškino „Helios Grupės“ įmonei atstovavęs teisininkas.
Paklaustas, kaip vertina faktą, jog ginčus dėl žemės Birutės gatvėje nagrinėjanti teisėja – gera ilgametės „Via Sporto“ direktorės draugė, pašnekovas pirmiausiai pabrėžė teisėjos parodytą iniciatyvą nusišalinti. Esą tai parodė, kad teisėja atvira ir deklaravo savo ryšį su V.Ulickiene.
„Reiškia, teisėja objektyviai vertino situaciją, – sakė jis. – Kalba eina apie sąžiningą, teisingą ir objektyvų teismo procesą. (...) Kad nebūtų simpatijų ten bet kokiam dalyviui ar suinteresuotam asmeniui. Jeigu teisėja nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti simpatijas, antipatijas ar bet kokį neobjektyvumą, tai ir atšaukė [nusišalinimą].“
Kaip ir poziciją dėl nusišalinimo per dvi dienas pakeitusi teisėja, pašnekovas pabrėžia, kad R.Eltermanienės artima draugė V.Ulickienė nebedirbo „Via Sporto“ direktore, kai teisėja ėmėsi šios bylos.
„V.Ulickienė nebevadovavo jau tai bendrovei“, – pridūrė S.Pudžiuvelis. Kad ginčijamą žemę Žvėryne „Via Sportas“ įgijo vadovaujant V.Ulickienei – jis nesiginčijo.
Paklaustas, ar gali papildyti teisėjos atsakymą dėl turtinių santykių su „Via Sportu“, teisininkas teigė neturintis jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad tokie santykiai kada nors siejo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją ir „Helios Grupės“ įmonę.
„Mano žiniomis, ne. Bet kas žino, kodėl teisėja neatsakė, – svarstė pašnekovas. – Mano žiniomis, sandorių nebuvo. (...) Tikrai nežinau jokių ryšių.“
Teisininkas pabrėžė, jog ankstesnėje ginčo stadijoje buvo kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą dėl galimo Vyriausybės nutarimo, kuriuo remtasi perleidžiant žemę, prieštaravimo kitiems įstatymams.
„Dėl to ta byla ilgam buvo sustojusi. Ir Konstitucinis teismas nusprendė, kad jokio prieštaravimo ten nėra. Ir Vyriausybės nutarimas, kurio teisėtumu abejojo ieškovai, tikrai yra teisėtas ir nėra jokio prieštaravimo nei aukštesniems teisės aktams, nei Konstitucijai“, – sakė S. Pudžiuvelis.
Apie buvusios „Helios Grupės“ įgytos Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencijos likimą bei šį pastatą siaubusius gaisrus skaitykite kitame 15min rašinyje.
