Vilnius – senas ir susiformavęs miestas, turintis ir kalvotą reljefą, ir specifinius iššūkius, susijusius su miesto centru, tad imti ir nubraižyti dviračių takus visur, kur jų reikia, įmanoma tik popieriuje. Realybėje viskas žymiai sudėtingiau.
Tačiau plika akimi pastebima, jog dviračių takų, kurie po truputį jungiasi į bendrą tinklą, Vilniuje daugėja kasmet. Dalimi projektų, susijusių su dviračių takų tiesimu sostinėje, rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavaldi Vilniaus vystymo kompanija (VVK). Ji atsakinga už projektus, kurių įgyvendinimo metu nutiesti vieni patogiausių dviračių takų, vingiuojančių Neries pakrante.
Teigiamai įvertino olandai
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, per pastaruosius 5-erius metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta virš 50 km dviračių takų (į šį skaičių nepakliūna atkarpos, kai dviračių takui tereikėjo nubrėžti linijas). „Turime viziją dviračių takų patogumu pasiekti ir pralenkti Olandiją, tempas didelis – kasmet atsiranda beveik dvigubai ilgesnės naujos atkarpos, nei prieš tai buvusiais metais, todėl tikime, kad pavyks“, – sako jis. Olandija, ypač tokie šios šalies miestai kaip Amsterdamas ar Utrechtas, dažnai minimi kaip gerieji pavyzdžiai, tad ir vilniečiai dviračių infrastruktūros specialistai vyko pas olandus, taip pat ir olandai buvo atvykę į sostinę – itin pozityviai įvertino P.Vileišio g. dalimi vingiuojantį taką Antakalnyje.
Jau kelerius metus Vilniuje dviratininkų srautus galima stebėti ne tik plika akimi – dėl statistikos jie fiksuojami keliose sostinės gatvėse, taškuose Gedimino prospekte, Upės ir Žvejų gatvėse. „Srautas išties didėja, dviračiai populiarėja, prie to nemažai prisideda ir dviračių nuomos sistema. Pavyzdžiui, 2,4 proc. apklaustų vilniečių dviratį įvardijo kaip tipinę transporto priemonę mieste. Atrodytų, nedaug, tiesa? Tačiau jei šis skaičius bent padvigubėtų ir jį „išimtume“ iš įprasto mašinų srauto, manau, vilniečiai tai greitai pajustų“, – teigia P.Poderskis ir priduria, kad ir miestų gatvėse atsiranda daugiau tarpusavio supratimo, sugyvenimo tarp skirtingų transporto priemonių vairuotojų, nyksta „kova už išlikimą“, matyti daugiau kultūringumo ir pagarbos.
Svarbiausia Vilniaus ambicija artimiausiais metais – dviračių takais sujungti gyvenamuosius rajonus su miesto centru. Viliamasi, jog tai bus padaryta dar iki 2023 m.
Iš mikrorajonų – į centrą
Nors P.Poderskis pozityviai vertina atskirų projektų ir kvartalų vystytojų iniciatyvas įrengti nedideles dviračių takų atkarpas tam tikrose teritorijose, vis tik jis teigia, jog tokios „taškinės iniciatyvos“ yra gana smulkios, jų miestui nepakanka, o svarbiausia Vilniaus ambicija artimiausiais metais – dviračių takais sujungti gyvenamuosius rajonus su miesto centru. Viliamasi, jog tai bus padaryta dar iki 2023 m. „Šiuo metu situacija kiekviename mikrorajone skirtinga, pavyzdžiui, dabar jungiame su centru Pilaitę, ir tai bus ilgiausia jungtis. Nemažai takų nutiesta Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose, daugiau kaip 10 km ilgio dviračių takai veda iš Fabijoniškių į Lazdynus“, – komentuoja jis.
Kokios didžiausios kliūtys Vilniuje kyla planuojant ir tiesiant dviračių takus? Pasak P.Poderskio, nors gali atrodyti, jog išimti trinkeles ir pakloti dviračių takų dangą nėra sunku, iš tiesų, kai šalia driekiasi gatvės, atsiranda daugybė iššūkių, nors ir su jais susitvarkoma. Anot jo, didesnė problema yra miesto reljefas – Vilnius kalvotas, o jo centrinė dalis yra savotiškoje duobėje. Daug galvos skausmo projektuotojams sukuria ne tik įkalnės ir nuolydžiai, tačiau ir po žeme esantys požeminiai tinklai, be to, takus siekiama vystyti darniai, išvien su gamta. Kaip sako P.Poderskiui antrinanti VVK direktorė Rasa Čeponytė, pradėjus darbus labai svarbu tinkamai paruošti žemės sankasą ir pagrindus, ant kurių bus tiesiamas dviračių takas. Papildomų sunkumų kelia tarp medžių vinguriuojantys takai, nes privaloma ir išlaikyti tako plotį, ir tuo pačiu nepažeisti medžių šaknų.
„Žinoma, vienas didelis iššūkis yra Vilniaus Senamiestis – visiems ten rengiamiems projektams būtini architektūriniai konkursai, reikia paisyti paveldosaugos reikalavimų, šioje zonoje tiesiog neįmanoma padaryti greitai, nes vietos yra jautrios, savitos, turime atliepti vietos unikalumą“, – burbantiems dėl prastokų sąlygų važiuoti dviračiais Senamiestyje atsako P.Poderskis.
Tvirti, jei nuolat prižiūrimi
Dar vienas dviračių tiesimo stabdis – oro sąlygos. Nors žiemos pastaraisiais metais šiltėja, tai toli gražu nereiškia, jog šie darbai gali vykti apskritus metus. Kaip teigia R.Čeponytė, dviračių takų, kaip ir gatvių, tiesimas, negali vykti visus metus. Žiemą technologinės pertraukos metu nedirba asfaltbetonio bazės – po aktyvaus sezono jos uždaromos profilaktiniam remontui ir ruošiamos kitam sezonui. Yra oro sąlygų, kai dviračių takų tiesiog neįmanoma tiesti, nes tai draudžia statybiniai standartai: pavyzdžiui, prie žemesnės nei 3 laipsnių šalčio temperatūros negali būti klojamas asfaltbetonio dangos pagrindas, o plonesni viršutiniai asfaltbetonio sluoksniai neklojami esant žemesnei nei 5 laipsnių temperatūrai.
Tinkamai įrengus pagrindus ir dangas, dviračių takas galėtų tarnauti 10 ir daugiau metų, žinoma, būtina nuolatinė priežiūra.
Dviračių takas nutiestas, miestiečiai juo sėkmingai naudojasi, kiek jis įprastai turėtų tarnauti? Anot VVK vadovės, tinkamai įrengus pagrindus ir dangas, dviračių takas galėtų tarnauti 10 ir daugiau metų, žinoma, būtina nuolatinė priežiūra – periodiškai atliekamos apžiūros, kad būtų laiku įvertinti esami ir galimi defektai. Svarbūs ir tokie dalykai kaip laiku šienaujama žolė takų prieigose, o po liūčių turi būti kuo skubiau užtaisytos sankasoje atsiradusios išplovos. Dviračių takų projektuotojai primena, jog jei takas yra skirtas dviratininkams ir pėstiesiems, joks kitas transportas per juos neturi važinėti, tada ir pati danga dėvisi mažiau – įprastai važiuojant dviračiu ar einant šaligatviu asfaltbetonio ar kitą dangą sugadinti sudėtinga.
5 atkarpos, norintiems išbandyti sostinės dviračių takus:
Vileišio gatvės takas. Šis maršrutas – tai platus ir patogus, maždaug 1 kilometro dviračių takas Neries paupyje. Vileišio gatvės taką rasite Antakalnio mikrorajone, dalyje tarp Šilo tilto ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.
Neries pakrantės. Tai bendra erdvė pėstiesiems ir dviratininkams. Neries krantinės įrengtos iš patogios, lygios dangos. Šis takas puikiai tinka neskubantiems ir norintiems pasigrožėti Vilniaus miesto vaizdais iš nekasdienės perspektyvos. Galima judėti su visa šeima ne tik dviračiais, bet ir kitomis darniomis riedėjimo priemonėmis – paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis.
Birutės vingio takas. Dviračių takas tęsiasi nuo Vingio parko iki verslo centro „Green Hall“. Patogus, toliau nuo gatvių triukšmo esantis takas. Šis takas iki Vingio parko driekiasi vaizdingu Neries vingiu, kuriam duotas Birutės vardas (pagal šalia esančią gatvę).
„Eurovelo“ dviračių trasa. „Eurovelo“ dviračių trasa, besitęsianti nuo Upės gatvėje esančio Baltojo tilto iki Valakampių tilto, yra vienas ilgiausių, nenutrūkstančių ir vilniečių pamėgtų dviračių takų Vilniuje, kuriuo patogiai galima numinti iki pat Žirmūnų paplūdimio.
Pageidaujantiems pasivažinėti arčiau savo namų vilniečiams, siūloma išmėginti gyvenamuosiuose rajonuose įrengtus dviračių takus, vingiuojančius šalia Laisvės prospekto, Justiniškių, L.Asanavičiūtės, Architektų gatvių. Takai driekiasi greta gatvių, išsiskiria nauja raudono asfalto danga.
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.
