Vilniaus arkivyskupijoje – permainos. G.Grušas pakeitė kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kuris šias pareigas ėjo daugiau nei du dešimtmečius.
1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, paskirdamas A.J.Bačkį Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Arkivyskupo ingresas įvyko 1992 m. kovo 3 d.
Popiežius Pranciškus balandžio 5 dieną priėmė kardinolo A.J.Bačkio atsistatydinimą, kuris pagal kanonų teisės nuostatus buvo įteiktas dar prieš metus, jam sulaukus 75 metų, o naujuoju Vilniaus arkivyskupu metropolitu paskyrė vyskupą G.Grušą.
Atlydėjo A.J.Bačkis ir Popiežiaus nuncijus
Vilniaus arkivyskupas G.Grušas, lydimas Popiežiaus nuncijaus Luigi Bonazzi ir kardinolo A.J.Bačkio, į katedrą atėjo pėsčiomis, pakeliui sustodamas ir pasisveikindamas su jį plojimais lydinčiais vilniečiais. Arkikatedroje pirmiausia G.Grušas aplankė Šv.Kazimiero – Lietuvos globėjo – koplyčią.
Iškilmingose Šv.Mišiose pirmiausia buvo perskaityta Šventojo Tėvo bulė, kuria paskirtas naujasis Vilniaus arkivyskupas. Tai vienintelis dokumentas, pasirašytas asmeniškai popiežiaus, kuriuo remiantis skiriamas arkivyskupas. Bulė parašyta lotyniškai, Šv.Mišiose arkikatedroje buvo skaitomas lietuviškas vertimas.
A.J.Bačkis į Vilniaus katedrą pasodina naująjį arkivyskupą G.Grušą, jam perduotas ir senas arkivyskupijos simbolis – lazda-pastoralas. Klusnumą ir pagarbą jam pareiškė kunigai, seserys vienuolės ir pasauliečiai.
Dėkojo A.J.Bačkiui
Pasveikinęs visus susirinkusius arkivyskupas G.Grušas savo homilijoje pabrėžė, kad visi kartu pradeda naują etapą Vilniaus arkivyskupijos gyvenime.
 |
| Gintaras Grušas |
„Dievo tautos tikslas pasiektas, apreiškime mums jau atskleista laimingoji pabaiga – Pažadėtoji Žemė. Į ją keliauja labai skirtingi asmenys ir grupės, skirtingos gentys, atradę vienybę ir bendrystę, būdami tos vienos Dievo tautos nariais. Kaip žydų tautai bėgant iš Egipto nelaisvės, taip ir mūsų tėvynei tolstant nuo praėjusio amžiaus okupacinės vergijos, šis kelias lydimas sunkumų ir vargų. Pats Kristus Evangelijoje mums sako: jei kas nori eiti paskui mane, te išsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi. Apie tai bylojo ir mūsų arkivyskupijos globėjo Šv.Jurgio pavyzdys – karys ir kankinys. Pažinęs tiesą nepabūgo jos liudyti iki mirties“, – pirmajame savo kaip Vilniaus arkivyskupo pamoksle kalbėjo G.Grušas.
G.Grušo teigimu, tikrieji taikdariai nėra pacifistai, kurie leidžia visiems daryti, ką nori, bet kariai, kurie narsiai atremia puolimus siekdami apginti ir išsaugoti tiesą net mirties akivaizdoje. „Tokių tiesos gynėjų, kuriuos turiu garbę, o kartu ir didžiulį iššūkį dabar vadinti savo pirmtakais, Vilniuje buvo. Tai palaimintasis Jurgis Matulaitis, Dievo tarnas Mečislovas Reinys, arkivyskupas Julijonas Steponavičius“, – nuo altoriaus kalbėjo naujasis Vilniaus arkivyskupas.
G.Grušas dėkojo ir kardinolui A.J.Bačkiui bei prašė, kad savo malda, sielovados dovanomis jis ir toliau lydėtų šios arkivyskupijos bendruomenės kelionę: „Iš Jūsų rankų gavęs visus tris kunigystės šventimų laipsnius, nuolat jautęs rūpestingą globą,lydėjusią mane visą dvasininko kelią, savo ir arkivyskupijos vardu tariu Viešpačiui už Jus ir Jums – ačiū.“
 |
| Audrys Juozas Bačkis |
G.Grušo teigimu, Jo Eminencijos vedama Vilniaus arkivyskupija per pastaruosius dešimtmečius išgyveno nepaprastą atsinaujinimą: „Atsinaujino ne tik pastatai, bažnyčios, struktūros, dialogas su valdžia, atkurtas laisvas bendruomeninis maldos gyvenimas. Visam tam didžiulį postūmį suteikė popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje. Šiais metais švęsdami tos kelionės dvidešimtmetį turime vėl išgirsti palaimintojo mums tartus žodžius, kviečiančius mus į atsinaujinimą Kristuje. Tautai veržiantis į savarankišką būtį mes jau patyrėme, kad valstybės laisvė priklauso ne tik nuo Nepriklausomybės paskelbimo, bet ir nuo kiekvieno piliečio, kaip laisvo asmens, susivokimo bei apsisprendimo.“
Pamokslą G.Grušas baigė lenkų ir anglų kalbomis. Lenkiškai jis kreipėsi į tikėjimo brolius, nes ši kalba vartojama nemažoje Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių. Angliškas kreipimasis buvo skirtas svečiams iš užsienio.
Naująjį Vilniaus arkivyskupą baigiantis Šv.Mišioms pirmiausia sveikino Apaštalinis nuncijus L.Bonazzi, kuris sveikinimą skaitė lietuviškai. Arkivyskupas G.Grušas dėkojo iškilmėse dalyvavusiems prezidentams, kitiems svečiams, tačiau pirmiausia – Dievui, taip pat Mergelei Marijai, lydėjusiai visą jo gyvenimo kelią. Taip pat tėvams ir artimiesiems, kurie, anot G.Grušo, negalėjo šią dieną būti kartu, bet stebi internetu ir meldžiasi kartu.
Dvasininko kelią pasirinko po darbo IBM
G.Grušas gimė 1961 m. rugsėjo 23 d. Vašingtone, JAV. Augdamas lietuvių šeimoje, jis įsitraukė į tautinę ir katalikišką išeivių veiklą, aktyviai dalyvavo Los Andželo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos gyvenime, Ateitininkų federacijos veikloje, 1983–1987 m. buvo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys.
Dvasininko kelią G.Grušas pasirinko ne iš karto po mokyklos baigimo Jis pirmiausia baigė matematikos ir informatikos studijas Kalifornijos universitete Los Andžele, dirbo IBM korporacijoje. Kaip arkivyskupas sakė interviu 15min.lt, Dievo planas buvo kitas ir todėl šiandien jis yra čia, pradeda eiti Vilniaus arkivyskupo pareigas.
 |
| Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus |
Dvasines studijas G.Grušas pradėjo Pranciškonų universitete Stubenvilyje, Ohajuje, vėliau dvejus metus mokėsi Romoje, Popiežiškojoje Šv. Bedos kolegijoje. 1992 m. Vilniuje buvo įšventintas diakonu ir paskirtas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi. Grįžęs į Romą, tęsė studijas gyvendamas Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje, teologijos bakalauro laipsnį įgijo Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete.
1994 m. birželio 25 d. G.Grušas Vilniaus arkikatedroje arkivyskupo A.J.Bačkio įšventintas kunigu. 1997 m. grįžęs į Romą tęsė studijas Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete, kur 2001 m įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 2001–2003 m. buvo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi, dėstė kanonų teisę. Nuo 2002 m. eina Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas.
 |
| Gintaro Grušo ingreso iškilmės |
Pastarąjį dešimtmetį G.Grušas buvo Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybos narys ir konsultorius, vadovavo komisijai, rengiančiai lietuvišką Kanonų teisės kodekso redakciją. Nuo 2006 m. – Ateitininkų federacijos Dvasios vadas. Popiežiškosios šv. Kazimiero lietuvių kolegijos tarybos narys, leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“ valdybos pirmininkas, išeivių organizacijos „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ valdybos vicepirmininkas. Šventojo Tėvo kapeliono, monsinjoro, titulas vyskupui G.Grušui buvo suteiktas 2003 m.
2010 m. liepos 2 d. Šventasis Tėvas Benediktas XVI monsinjorą G.Grušą paskyrė Kariuomenės ordinaru. Vyskupas nominatas buvo konsekruotas 2010 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus arkikatedroje.
Arkivyskupas G.Grušas moka lietuvių, anglų, italų ir prancūzų kalbas.
