20 metų veikęs ginkluotės muziejus Vilniaus bastėjoje nuo 2008 metų vasario dėl remonto buvo uždarytas lankytojams. Nors sovietiniais laikais ji buvo restauruota, darbai buvo atlikti taip nekokybiškai, kad lankytis ir dirbti bastėjoje tapo pavojinga.
„Ten buvo tragiška situacija, mūro gabalai net krisdavo. Eksponatus pamažu reikėdavo išimti iš ekspozicijos, nes dėl drėgmės prasidėjo jų korozija“, – „Vilniaus dienai“ sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Iki tol ekspozicijoje, skirtoje Vilniaus gynybinei sienai, buvo galima apžiūrėti XV-XIX a. ginkluotę, patrankas, sviedinius, raitelių šarvus.
„Remonto pradžioje Kultūros paveldo departamentas buvo investavęs 8 mln. litų. Tai jau labai dideli pinigai, bet jų neužteko. Buvo kilusi grėsmė, kad visi darbai nueis perniek, nes nebuvo už ką jų tęsti. Vis dėlto vėliau buvo surasta dar 10 mln. litų ir kitais metais darbus tikrai baigsime“, – kalbėjo B. Kulnytė.
Pabaigus pastato remontą, pirmuosius metus bus itin atidžiai stebima jo drėgmė ir pagal tai sprendžiama, kur bus galima pristatyti kokią ekspoziciją.
Bastėja – įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai, susidedantis iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Friedrichas Getkantas. Manoma, kad bastėją pastatyti buvo nutarta po dramatiškų XVI-XVII a. politinių ir karinių jvykių.
Carinės administracijos pastangomis XIX a. pradžioje buvo nugriauti beveik visi miesto gynybiniai įtvirtinimai, bastėjos teritorija paversta miesto šiukšlynu, grioviai ir mūrai užpilti. Tik 1966 m. buvo pradėti bastėjos tyrimai ir atkūrimo darbai: atstatytas bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis. 1987 metais bastėjoje atidarytas muziejus.