Pirmosios kalbos apie tai, kad Vilniaus centre galėtų būti įrengtas japoniškas sodas, pasigirdo dar 2013 metais. Tuomet buvo įsteigta ir viešoji įstaiga Vilniaus japoniškas sodas.
Atidarymą žadėjo 2016 m.
Po metų, 2014-ųjų spalio pabaigoje, paskelbta, kad Vilniaus japoniškam sodui neatlygintinai perduotas 5 ha ploto žemės sklypas Linkmenų gatvėje, sostinės centre. „Neries senvagėje esantis sklypas šiuo metu tėra apleista ir užmiršta teritorija. Įgyvendinus japoniško sodo įkūrimo projektą, jis taps modernia rekreacine erdve, kuri prisidės prie Vilniaus centrinės dalies plėtros bei taps žaliąja jungtimi su senuoju miesto centru. Vilniaus japoniškas sodas atvers naujų miesto plėtros galimybių bei pritrauks investicijų sostinės infrastruktūrai gerinti, praturtins miesto kultūros gyvenimą, taps patrauklia tarptautinių meno projektų, menininkų, miesto bendruomenės bei svečių santalkos vieta“, – taip tuomet skelbė įstaiga apie būsimąjį sodą.
Projekto steigėjai – Vilniaus m. savivaldybė, Vilniaus m. savivaldybės viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“, UAB „Tokvila“ bei kraštovaizdžio ir bonsų meistras Kęstutis Ptakauskas. Sodo sukūrimo iniciatyvą palaiko Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji Ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. O japoniško sodo koncepciją parengė pasaulinio lygio Japonijos kraštovaizdžio architektai tėvas ir sūnus Yukihiro Nakane ir Shiro Nakane.
2014-aisiais teigta, kad sodo kūrimo projekto vertė siekia 4 mln. eurų, jis įgyvendinamas iš privačių asmenų ir verslo įmonių teikiamos finansinės paramos.
Vilniaus japoniško sodo atidarymui buvo numatyta labai konkreti data – 2016 m. rugsėjo 2–4 d., kai Vilniuje bus rengiamas Japonijos kultūros festivalis ir pasaulinė bonsų paroda. Net pavadinimas jau yra išrinktas – „Taku-Soku-En“. Pavadinimas lietuvių kalba reiškia „purvą nuo pėdų nuplaunantis“. Tačiau praėjo metai, o sodo nėra.
Kita data – 2020-ieji
VšĮ Vilniaus japoniškas sodas direktorius Kęstutis Taletas 15min informavo, kas šiuo metu dar derinamos projekto detalės ir tikslus viso projekto įgyvendinimo mechanizmas.
„Siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai gauti Europos sąjungos finansavimą yra parengti parko įrengimo projektiniai pasiūlymai, atliktos projektinių sprendinių derinimo procedūros savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente, Miesto ūkio ir transporto departamente bei Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriuje. Projektui norima gauti ES struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto investicijų, todėl šiuo metu baigiamas rengti detalus Investicijų projektas, kurį Vilniaus m. savivaldybės administracija teiks Regioninės plėtros departamentui prie VRM dėl projekto įtraukimo į finansuojamų projektų sąrašą. Patvirtinus minėtą sąrašą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio mėn. turėtų teikti paraišką VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl projekto finansavimo gavimo ir dar iki 2020 m. jį įgyvendinti“, – teigė K.Taletas.
Po keleto metų Šnipiškėse atsiras dar viena traukos vieta, kurioje vilniečiai galės susipažinti su japonų kultūra, – sakė R.Matonienė.
Rūta Matonienė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, teigė, kad dar prireiks ne vienerių metų.
„Po keleto metų Šnipiškėse atsiras dar viena traukos vieta, kurioje vilniečiai galės susipažinti su japonų kultūra – naujajame miesto centre, prie Lvovo ir Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankryžos, planuojama įkurti Japonišką sodą, kuriame bus galima pasimėgauti ramybe vienoje judriausių miesto vietų“, – sakė R.Matonienė.
Jos teigimu, Vilniaus japoniško sodo vizija, parengta garsių Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane, virsta realiais darbais: „Jau yra parengti ir suderinti sodo projektiniai pasiūlymai, kuriuose yra numatyti įrengimo etapai, darbų eiliškumas, preliminarios sąmatos. Ruošiantis techniniam projektui taip pat buvo atlikti dendrologiniai ir vandens telkinio tyrimai. Visas sodas užima 5 ha teritoriją tarp Geležinio Vilko, Lvovo ir Linkmenų gatvių.“
Ežerėlis – išskirtinis
Kaip išskirtinį būsimojo Vilniaus japoniško sodo teritorijos elementą R.Matonienė nurodė po ledynmečio Neries senvagėje susiformavusį hektaro ploto vadinamąjį Šnipiškių ežerėlį.
„Šis reliktinis vandens telkinys yra vienas iš virtinės kitų tos pačios kilmės ežerėlių, išsidėsčiusių išilgai Geležinio Vilko gatvės, prie kurių taip pat rengiami rekreacinių viešųjų erdvių projektai ir numatytas Europos struktūrinių fondų finansavimas. Taigi, Vilniaus japoniškas sodas dėka žaliųjų pėsčiųjų ir dviratininkų jungčių bus ne tik unikali japoniškos tradicijos ir kultūros oazė, bet ir dalis Šnipiškių želdynų sistemos. Kitoje Geležinio Vilko gatvės pusėje stūksantys įspūdingi Šeškinės šlaitai (Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis) tampa puikiu fonu Japoniško sodo kompozicinėms erdvėms, kas yra labai vertinama japoniškų sodų kūryboje“, – kalbėjo R.Matonienė.
Projekto įgyvendinimas yra numatytas iki 2020 m. Anot R.Matonienės, šiuo metu yra rengiama paraiška Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui (1,158 mln. eurų) gauti. Artimiausiu metu bus užsakomas ir techninis projektas. „Įgyvendinant pirmą Vilniaus japoniško sodo etapą bus suformuotas reljefas, sutvarkyti tvenkinio krantai, paklotos reikalingos požeminės komunikacijos, įrengti takai poilsio ir apžvalgos aikštelės, pasodinti pagrindiniai augalai ir kt. Antrame etape sodas bus pildomas japoniškam sodui būdingais kompoziciniais elementais – pavėsinėmis, tilteliais, kitais augalais, skulptūromis ir t.t.“, – teigė Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja.
O kol kas belieka atrasti šį ežerėlį ir nebent pasivaikščioti laukinės gamtos takais. Besižvalgant į šalia iškilusius kranus.
