Rekomendacijos tėvams
Tokius rezultatus parodė atliktas dešimtokų tyrimas. Kaip sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, problema opi, galimos grėsmės ar prevencijos būdai žinomi, tačiau vieno, o ir lengvo, sprendimo nėra.
Apie tai kalbėta antradienio spaudos konferencijoje, kurioje ir pristatytas tyrimas. Joje pažymėta, kad vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką vaiko elgesiui – tvirto ir atviro ryšio su tėvais, globėjais palaikymas.
„Suprantant jų vaidmens svarbą ir beprasidedant mokinių vasaros atostogoms, savivaldybė kreipiasi į tėvus ir globėjus, drąsindama juos kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
-
Jaunimas nevaldomai įnikęs į el. cigaretes: ar visiškas jų uždraudimas išgelbėtų?
-
Reidas Kauno mokyklų prieigose: prieš paauglius „veipintojus“ policija pasitelkė ir droną
-
Alytaus mokykloje rūkančius vaikus gaudė dronas ir policijos kinologai su šunimis
-
Medikų pagalbos Kėdainiuose prireikė jau 5 apsirūkiusiems nepilnamečiams
Specialistai parengė patarimų, kaip tokiam pokalbiui pasiruošti, jį pradėti, tęsti ir baigti, taip pat kur kreiptis, jei vaikas vartojo psichoaktyviąsias medžiagas“, – teigė savivaldybė.
Anot vicemerės Simonos Bieliūnės, šių rekomendacijų tikslas – suteikti galimybių, daugiau žinių, padrąsinti tėvus ir globėjus būti aktyviais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje.
„Siekiame, kad augant tėvų sąmoningumui, didės motyvacija kreiptis pagalbos, nelaukiant priklausomybės ligos atsiradimo, o jai esant – nebus ignoruojamos prieinamos ir nemokamos gydymo paslaugos.
Informacija, kokios paslaugos ir pagalba prieinama Vilniaus mieste bus dalijamasi tiek viešoje erdvėje, tiek kreipiantis tiesiogiai per mokyklų bendruomenes, elektroninius dienynus“, – teigia Vilniaus vicemerė S.Bieliūnė.
Anot vicemerės, psichoaktyvių medžiagų priskaičiuojama per 800-us ir niekada nėra aišku, kokios tos medžiagos gali būti, tarkim, tabletėje.
„Ar jauni žmonės tikrai žino rizikas, jas įvertina priimdami sprendimą vartoti, aš tikrai labai abejoju. Todėl mūsų tikslas yra, kad suaugę žmonės kalbėtųsi, jog tai, kas yra nelegalu, mes nežinome nei sudėties, nei kokias pasekmes tai gali daryti sveikatai ir gyvybei“, – kalbėjo vicemerė.
Vartojimo daugėja
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus koordinatorė Emilija Gaidytė teigė, kad situacija nėra gera, bet ir pasaulio pabaigos, jos teigimu, nėra.
2022 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. moksleivių, parodė, kad apie trečdalis (32 proc.) apklaustųjų pirmą kartą alkoholio išgėrė iki 13 metų, 12 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio per pastarąsias 30 dienų, 11 proc. alkoholį vartojo namuose, 9 proc. tų gėrimų gavo iš savo tėvų. Trečdalis tokio amžiaus paauglių bent kartą gyvenime buvo girti.
Anot E.Gaidytės, 13 metų yra savotiška „raudona vėliava“, nes alkoholio paragaujama labai anksti. Iš kur tie paaugliai gauna alkoholio?
„Dažniausiai iš draugų, bendraamžių. Antroje vietoje, pagal apklausos duomenis, yra pilnamečiai asmenys, kurie nėra jų šeimos nariai, tai byloja, kad turime dirbti ne tik su artimiausia jauno žmogaus aplinka, bet su visa visuomene, kad tas jauno žmogaus alkoholio vartojimas būtų visuomenei nepriimtinas, netoleruojamas“, – sakė E.Gaidytė.
Daugiau nei pusė dešimtokų pasakė bent kartą rūkę elektroninę cigaretę, 29 proc. tai darė per pastarąjį mėnesį.
2022 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. moksleivių, parodė, kad apie trečdalis (32 proc.) apklaustųjų pirmą kartą alkoholio išgėrė iki 13 metų.
42 proc. bent kartą rūkė paprastų cigarečių, 5 proc. prisipažino rūkantys kasdien. Apie šeštadalis (15 proc.) apklaustų dešimtokų bent kartą gyvenime yra vartoję kanapių, 5 proc. sako tai darę per pastarąjį mėnesį.
Lyginant su 2020 m., padaugėjo jaunuolių, kurie vartojo migdomųjų ar raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo.
Vertinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas ir kontekstą (psichoaktyviųjų medžiagų maišymą, naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus ir kt.) bei lyginant rezultatus su Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, galima teigti, kad tai ne vieno konkretaus Lietuvos miesto, o visos šalies ir net Europos iššūkis.
Lyginant su 2020 m., padaugėjo jaunuolių, kurie vartojo migdomųjų ar raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo.
Kaip nurodoma, priežasčių, lemiančių jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra labai daug: nuo asmeninių savybių ir malonumų pojūčio paieškų iki socialinių ir ekonominių bei aplinkos veiksnių.
Visą tyrimą galima rasti čia.
Alkoholį maišo su narkotikais
Įtarus, kad nepilnametis apsinuodijo psichoaktyviomis medžiagomis, raginama nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Visi tie vaikai Vilniuje keliauja į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę.
„Psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodiję vaikai patenka į Vilniaus miesto klinikinės ligoninę. Per pirmuosius 5 mėnesius hospitalizuoti 58 vaikai ir paaugliai, iš kurių: 35 buvo apsinuodiję alkoholiu, 9 – narkotikais, 6 mėgino žudytis. Tai sudaro net 37 proc. visų Intensyviosios terapijos skyriuje gydomų vaikų.
Pastebime, kad paaugliai alkoholį maišo su narkotinėmis medžiagomis. Apsinuodijimai pasireiškia traukuliais, sąmonės netekimu, širdies ritmo, kvėpavimo sutrikimais, alpimais, aukštu kraujospūdžiu, dideliu nerimu, agresija“, – pasakojo ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Jos teigimu, tokie vaikai atvežami iš esmės kasdien. Anksčiau dominavo alkoholis, dabar labai dažniau jis maišomas su narkotinėmis medžiagomis. Tų vaikų būklės įvairios ir labai kinta.
„Vieną minutę jie agresyvūs, kitą gali papulti į komą. Juos kamuoja ne tik širdies ritmo sutrikimai, ne tik pykinimai, vėmimai, koordinacijos sutrikimai, bet taip pat ir haliucinacijos – puola raganos, velniai, mato gyvates, bėga nuo nusikaltėlių, išgyvena psichologines traumas pakankamai smarkiai“, – kalbėjo ligoninės vadovė, pabrėždama, kad haliucinacijos gali trukti ir savaitę, be to, gali vėliau kartotis.
Ji pabrėžė, kad po ligoninės medikų atlikto darbo, būtina tolesnė pagalba, kadangi neretai tie vaikai į ligoninę sugrįžta po ilgesnio ar trumpesnio laiko.
Paauglius kamuoja ne tik širdies ritmo sutrikimai, pykinimai, vėmimai, koordinacijos sutrikimai, bet ir haliucinacijos – puola raganos, velniai, mato gyvates, bėga nuo nusikaltėlių.
„Amžius jaunėja. 11–17 metų asmenys atvyksta apsinuodiję alkoholiu, kurių promilės siekia nuo 1,4 iki dviejų ir dviejų su puse. Suprantame, kad 11 metų vaikui tai yra labai daug.
Po detoksikacijos būtinas tolesnis gydymas, reikia nebijoti kreiptis.
Vaikų būna įvairių, šeimų būna įvairių, nėra nuostatos, kad atvyksta tik vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų“, – akcentavo A.Bilotienė Motiejūnienė.
Ji taip pat teigė, kad naujų medžiagų, kuriomis apsinuodija vaikai, atrandama nuolat. Pagal standartinį testą, kuris leidžia atpažinti 14 medžiagų, bet neretai iš to nėra aišku, kokią medžiagą atvežtas vaikas vartojo. Kartais tas testas rodo visų medžiagų buvimą, vadinasi, narkotinės medžiagos yra maišomos.
„Atliekami papildomi tyrimai, pasitelkiami ir toksikologai, laboratorijų darbuotojai. Atvežus vaiką stengiamės kuo greičiau suteikti pagalbą, tad naudojame standartinį testą, o paskui jau pasitelkiame kitus specialistus.
Bet iš ko medžiaga susidaro, tokių tyrimų neatliekame“, – kalbėjo A.Bilotienė Motiejūnienė.
Psichoaktyvių medžiagų formos irgi keičiasi, jų įvairovė labai didelė, tai gali būti ir, tarkim, purškikliai, guminukai. Vis dėlto labiausiai paplitusios medžiagos, kurios vartojamos elektroninėse cigaretėse.
Rizikingo vartojimo daugėja
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus l.e.p. vedėja Giedrė Misiūnienė sakė, kad rizikingo vartojimo daugėja.
„Galima teigti, kad naujų psichoaktyvių medžiagų prieinamumas didėja. Tokį signalą mums siunčia mokyklų vadovai, tai rodo ir statistika.
Didelė dalis paauglių, kurie rizikingai vartoja, jiems būdinga tai dėl amžiaus. Dalis paauglių su tėvais, mokytojais šitą rūpestį išsprendžia. Deja, 5–10 proc. paauglių vieni ar su tėvais šitos problemos neišsprendžia, čia svarbi antrinė pagalba. Viena iš naujienų yra dienos stacionaras mūsų įstaigoje.
Tėvai bijo, kad vaiką paims, uždarys ir jiems kas nors nutiks. Tėvus norime nuraminti, tėvai gauna anoniminę pagalbą“, – kalbėjo G.Misiūnienė.
Ryšys su tėvais
Tėvų ryšys ir bendravimas su vaiku, aiškus elgesio taisyklių nustatymas, šeimai skiriamas laikas ir žinojimas, kur ir su kuo vaikas leidžia laisvalaikį – vieni iš apsauginių veiksnių, lemiančių vaiko elgesį, susijusį su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Vadovaujantis 2022 m. Vilniaus mokinių tyrimo rezultatais, didelė jaunuolių dalis teigia turinti pozityvius santykius su tėvais ar globėjais – 8 iš 10 (82 proc.) mokinių lengvai gauna užuojautos ir šilumos iš tėvų. Vis dėlto, daugiau nei pusė (55 proc.) vaikų savaitgalius leidžia ne su tėvais, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) neturi aiškių taisyklių, kada vakarais turi grįžti namo.
Vilniaus miesto savivaldybė ir „Vilnius sveikiau“ vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelį „Planet Youth“ įgyvendina nuo 2020 metų. Modelio tikslas – išvengti ar sumažinti jaunų žmonių įsitraukimą į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą: didinti jų užimtumą, sudaryti galimybių įsitraukti į prasmingą veiklą ir sustiprinti sveikatą, santykius su aplinka ir ryšį su bendruomene.
Tyrimas, kaip privaloma jo dalis, atliekamas kas dvejus metus Vilniuje tarp 10-tų (II gimnazijos) klasių mokinių. Jį sudaro klausimai ne tik apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, bet ir paauglių santykį su šeima, bendraamžiais ir mokykla, jų laisvalaikį.
