Anot mero, pagrindinis ekskursijos dviračiais tikslas buvo susipažinti su dviračių takų būkle, kad vėliau su atsakingais asmenimis būtų lengviau susišnekėti ir galima būtų spręsti pagrindines problemas.
Didelis valdžios susidomėjimas Vilniaus dviračių takais kilo po birželio 30 d. jauno vaikino žūties pavojingai įrengtame Vilniaus dviračių take Narbuto gatvėje.
Ant rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti nesąmonių, kurios yra ant dviračių takų.
Didžiausios dviračių takų problemos – takai, vedantys „į niekur“, staiga prasidedantys ar pasibaigiantys takai, per aukšti užvažiavimo borteliai, kai kur dviračių juostos per siauros, dvipusis dviračių eismas metro pločio take, kur, be abejo, net vienam dviračiui ten nepakankamai vietos. Taip pat įvairūs stulpai, klombos, šiukšliadėžės ne savo vietoje, nėra eismo ženklų, linijų ženklinimo.
„Ant rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti nesąmonių, kurios yra ant dviračių takų“, – teigė meras. Pasak R.Šimašiaus Vilniuje yra apie 40 vietų, kurios reikalauja elementarių sutvarkymų.
Penktadienio rytą prie Vilniaus miesto savivaldybės susirinkusiems valdininkams buvo sunku nuspręsti, kaip nuvažiuoti iki Mokytojų namų. Iki Baltojo tilto nukakti sudėtinga – požeminėje perėjoje nėra įrengta nusileidimų dviračiams, juos tektų neštis. Šalia savivaldybės dirba daugybė žmonių, tačiau susisiekimas su miesto centru išties prastas.
Dviračių tako atkarpoje Savivaldybė – Žaliasis tiltas pats Vilniaus meras negailėjo kritikos – dviračių takas bent kelis kartus baigėsi, susijungdamas su pėsčiųjų taku. „Man pačiam būtų baisu važiuoti čia su vaikais. Turbūt projektuotojai norėjo atsikratyti atsakomybės, tiesdami takus“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Merui juoką sukėlė vos kelių dienų senumo pastatyti nauji ženklai ir naujos nudažytos linijos Vilniaus senamiestyje. Turbūt atsakingi asmenys pasirūpino, kad vėliau jiems nebūtų priekaištų.
Dviračių takų būklė nepasikeitusi pastaruosius 10 metų. Nieko naujo, kad pravažiuoja meras, tai kartojasi metai po metų. Pasako, kad bus tvarkoma, viskas bus gerai, bet nieko.
Po ekskursijos dviračių takais R.Šimašius įvardijo pagrindinį tikslą – kad daugiau kaip 90 proc. vilniečių gyventų ne toliau kaip 1 kilometras nuo gero magistralinio dviračių tako, kuriuo galėtų mažomis gatvėlėmis ir kiemais važinėti saugiai.
„Dviračių takų būklė nepasikeitusi pastaruosius 10 metų. Nieko naujo, kad pravažiuoja meras, tai kartojasi metai po metų. Pasako, kad bus tvarkoma, viskas bus gerai, bet nieko. Tikėkimės, šįkart iš tikrųjų bus gerai“, – sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.
Pasak LDB pirmininko, jei žmonės nori sutaupyti, tegul skiria pinigų ne viešajam transportui ar asmeniniams automobiliams, o dviračių takams. Kiekvienas nuvažiuotas kilometras viešuoju transportu atneša pusę euro nuostolių, automobiliai – 1 euro, o važiavimas dviračiu biudžeto pinigų nereikalauja.
Ne pinigų trūkumas yra didžiausia problema. Normalią tvarką reikia padaryti, suimti viską į vienas rankas. Svarbiausia – reikia protingo planavimo ir projektų valdymo.
Didžiausia problema E.Kriščiūnas laiko tai, jog dviračių infrastruktūrai nėra skirta pinigų. „Jei jų nėra, tai čia galima šnekėtis ir važinėti kiek nori, bet niekas nepasikeis“, – teigė jis.
„Ne pinigų trūkumas yra didžiausia problema. Normalią tvarką reikia padaryti, suimti viską į vienas rankas. Svarbiausia – reikia protingo planavimo ir projektų valdymo“, – paaiškino Vilniaus meras.
Šių metų naujiena – Vilniuje yra paskirtas dviračių takų vadovas.
