Vilniuje, miesto savivaldybės duomenimis, 2017 m. registruota net 11 274 gimimai. Kituose keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kartu registruota maždaug penktadaliu mažiau – 8650 gimimų.
Tiesa, situaciją šiek tiek iškreipia tai, kad maždaug trečdalis vilniečių vaikų – 3938 – gimė užsienyje, nors gimimai ir registruoti Vilniuje. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje situacija kiek kitokia: užsienyje gimė tik maždaug penktadalis į miestų gimimų apskaitas įtrauktų vaikų. Tačiau, net ir skaičiuojant tik Lietuvoje gimusius asmenis, vilniečių gimė daugiau negu kitų miestų gyventojų kartu.
Situacija su mirčių statistika – jau kitokia. Vilniuje 2017 m. buvo registruoti 6722 mirties atvejai, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 10 751. Vilnius buvo vienintelis iš penkių didžiųjų šalies miestų, kuriame gimimų registruota daugiau negu mirčių.
Tuokiasi vilniečiai taip pat dažniau negu likusių didžiųjų miestų gyventojai kartu sudėjus. Vilniuje 2017 m. susituokė 6320 porų, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus susituokė 5255 poros.
Tačiau, kalbant apie skyrybas, situacija vėlgi kitokia: Vilniuje 2017 m. išsituokė 2025 poros, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus išsituokė šiek tiek daugiau – 2382 poros. Bendrai imant, Vilniuje per 2017 m. santuokų buvo 3,2 karto daugiau negu skyrybų, likusiuose keturiuose miestuose santuokų buvo 2,2 karto daugiau negu skyrybų.
Oficialiai Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravę yra apie 559 tūkst. gyventojų, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 680 tūkst. gyventojų. Tačiau šie duomenys neatspindi didelės dalies emigracijos ir vidinės migracijos.
Vilniuje mažėja bažnytinių santuokų
Gyventojų, oficialiai deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniuje, skaičius per metus išaugo gana nežymiai. 2018 m. sausio 1 d. Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravo 559 517 gyventojų, 2017 m. sausio 1 d. tokių gyventojų buvo 556 575.
Vilniečių 2017 m. gimė šiek tiek mažiau negu 2016 m. Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. registravo 11 274 gimimus, o 2016 m. užregistruoti 11 693 gimę kūdikiai.
Užsienyje gimė 3938 vaikai, kurių gimimas 2017 m. buvo užregistruotas Vilniuje. Užsienyje gimę vaikai sudarė 34,9 proc. visų Vilniuje užregistruotų gimusių vaikų. Tai mažiau negu 2016 m. – tais metais užregistruoti 233 užsienyje gimę vaikai, tai sudarė 23,3 proc. visų gimimų.
Santuokų skaičius Vilniuje 2017 m., palyginti su 2016 m., nežymiai išaugo. Šiame mieste 2017 m. susituokė 6320 porų, o 2016 m. – 6290 porų.
Bažnytinę santuoką Vilniuje pasirinko 1379 poros, arba maždaug kas penkta pora. Bažnytinių santuokų skaičius per metus gerokai sumažėjo: 2016 m. tuoktis bažnyčioje nutarė 1587 poros.
Iš viso Vilniuje registruota 540 santuokų, kur vienas susituokusiųjų būtų užsienio šalies pilietis.
2017 m. Vilniuje išsituokė 2025 poros, o 2016 m. tokių porų buvo 2057.
Kauniečiai dažniau tuokėsi ir rečiau skyrėsi
Gyventojų, oficialiai deklaravusių gyvenamąją vietą Kaune, skaičius per metus šiek tiek išaugo. 2018 m. sausio 1 d. Kaune gyvenamąją vietą deklaravo 312 120 gyventojų, 2017 m. sausio 1 d. tokių gyventojų buvo 307 129.
Kaip ir vilniečių, kauniečių 2017 m. gimė šiek tiek mažiau negu 2016 m. Kauno savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. registravo 3926 gimimus, o 2016 m. užregistruota 4130 gimusių kūdikių.
Užsienyje gimė 619 vaikų, kurių gimimas 2017 m. buvo užregistruotas Kaune. Užsienyje gimę vaikai sudarė 15,8 proc. visų Kaune užregistruotų gimusių vaikų.
Kaip ir Vilniuje, santuokų skaičius Kaune 2017 m., palyginti su 2016 m., nežymiai išaugo. Šiame mieste 2017 m. susituokė 2529 poros, o 2016 m. – 2451 pora.
240 kauniečių, arba beveik kas dešimtas iš susituokusių, susituokė su užsienio valstybių piliečiais.
Bažnytinę santuoką Kaune pasirinko 709 poros, arba maždaug 28 proc. porų. Priešingai negu Vilniuje, Kaune bažnytinių santuokų skaičius išaugo: 2016 m. tuoktis bažnyčioje nutarė 650 porų.
Ištuokų skaičius Kaune sumažėjo. 2017 m. išsituokė 1139 poros, o 2016 m. tokių porų buvo 1275.
Klaipėdoje gimė daugiau kūdikių
Gyventojų, oficialiai deklaravusių gyvenamąją vietą Klaipėdoje, skaičius per metus irgi šiek tiek augo. 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravo 164 310 gyventojų, 2017 m. sausio 1 d. tokių gyventojų buvo 162 835.
Skirtingai negu vilniečių ir kauniečių, klaipėdiečių 2017 m. gimė šiek tiek daugiau negu 2016 m. Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. registravo 2295 gimimus, o 2016 m. užregistruoti 2244 gimę kūdikiai.
Užsienyje gimė 377 vaikai, kurių gimimas 2017 m. buvo užregistruotas Klaipėdoje. Užsienyje gimę vaikai sudarė 16,4 proc. visų Klaipėdoje užregistruotų gimusių vaikų.
Kaip ir Vilniuje bei Kaune, santuokų skaičius Klaipėdoje 2017 m., palyginti su 2016 m., nežymiai išaugo. Šiame mieste 2017 m. susituokė 1328 poros, o 2016 m. – 1261 pora. Iš jų su užsienio piliečiais 2017 m. susituokė 75 klaipėdiečiai.
Bažnytinę santuoką Klaipėdoje 2017 m. pasirinko 179 poros, arba maždaug 13,2 proc. porų. Tai mažiausias toks rodiklis tarp didžiųjų miestų. Kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje bažnytinių santuokų skaičius sumažėjo: 2016 m. tuoktis bažnyčioje nutarė 225 poros.
Ištuokų skaičius Klaipėdoje nežymiai augo. 2017 m. išsituokė 616 porų, o 2016 m. tokių porų buvo 599.
Šiauliuose santuokų daugėjo, o skyrybų mažėjo
Gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą Šiauliuose, skaičius per metus šiek tiek išaugo. 2018 m. sausio 1 d. Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravo 107 086 gyventojai, 2017 m. sausio 1 d. tokių gyventojų buvo 106 568.
Šiauliuose 2017 m. gimė aštuoniais vaikais daugiau negu 2016 m. Šiaulių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. registravo 1414 gimimų, o 2016 m. užregistruoti 1406 kūdikiai.
Santuokų skaičius Šiauliuose taip pat nežymiai augo. 2017 m. susituokė 819 porų, o 2016 m. – 777. Užtat ištuokų skaičius mažėjo: 2017 m. išsituokė 346 poros, 2016 m. – 395.
77 Šiaulių miesto gyventojai, arba maždaug kas dešimtas iš visų susituokusiųjų, pernai susituokė su užsienio valstybių piliečiais.
Užsienyje gimė 285 vaikai, kurių gimimas 2017 m. buvo užregistruotas Šiauliuose. Užsienyje gimę vaikai sudarė 20,1 proc. visų Šiauliuose užregistruotų gimusių vaikų. Tai mažiau negu 2016 m. – tais metais užregistruoti 233 užsienyje gimę vaikai, tai sudarė 23,3 proc. visų gimimų.
Panevėžyje oficialiai nebeliko 100 tūkst. gyventojų
Gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą Panevėžyje, skaičius per metus nežymiai sumažėjo. 2018 m. sausio 1 d. Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravo 98 258 gyventojai, 2017 m. sausio 1 d. tokių gyventojų buvo 101 156.
Tačiau Panevėžyje 2017 m. gimė šiek tiek daugiau vaikų negu 2016 m. Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. registravo 1015 gimimų, o 2016 m. užregistruoti 998 kūdikiai.
Užsienyje gimė 184 vaikai, kurių gimimas 2017 m. buvo užregistruotas Panevėžyje. Užsienyje gimę vaikai sudarė 18,1 proc. visų Panevėžyje užregistruotų gimusių vaikų. Tai mažiau negu 2016 m. – tais metais užregistruoti 233 užsienyje gimę vaikai, tai sudarė 23,3 proc. visų gimimų.
Ir santuokų, ir ištuokų skaičius Panevėžyje 2017 m., palyginti su 2016 m., nežymiai sumažėjo. Šiame mieste 2017 m. susituokė 579 poros, o 2016 m. – 588 poros. 21 santuoka 2017 m. buvo sudaryta su užsienio valstybių piliečiais.
Panevėžyje 2017 m. išsituokė 281 pora, o 2016 m. tokių porų buvo 325.
