„Tvarko“ mišką?
„Jau daugiau kaip savaitę šiame gražiame Šeškinės ozo miške burzgia benzininiai pjūklai – darbininkai, apsirengę „Stebulės“ uniformomis, intensyviai „tvarko“ mišką: pjauna ne tik juodalksnius, bet ir pusės metro storio sveikas, tiesias, brandžias pušis. Bepjaudami išlaužo jaunuolynų pušaites, o supuvusiais išvirtusiais medžiais ar šabakštynais, čia gulinčiais ne vienus metus, nesidomi. Pjauna chaotiškai, ne retindami mišką, o iškirsdami plynas vietas.
Jų vadovas, pasivadinęs girininku, paklaustas, kodėl pjaunami geri, brandūs medžiai, atsakė, kad „turi padaryti kelius traktoriui privažiuoti“, o pasidomėjus, kodėl darbininkai negali tų rąstų sunešti iki keliuko ar pamiškės, paaiškino, kad jam reikalingi 3 metrų rąstai popieriaus fabrikui“, – piktinosi Fabijoniškių gyventoja, kelias dienas stebinti ir fiksuojanti, kas vyksta šiame draustinyje.
Reakcijos nesulaukia
Moters teigimu, neaišku, kas davė leidimą Vilniaus draustinyje ruošti medieną perdirbimui į popierių.
„Darbininkai, paprašyti parodyti leidimą, jo neparodė ir dar pasišaipė, kad čia statys „Maximą“. Iškviestai policijai parodė kažkokį leidimą ir šie nieko negalėjo padaryti. Rašėme ir Fabijoniškių seniūnijos Želdynų skyriui, bet atsakymo negavome. Tada per feisbuką kreipėmės į patį Vilniaus merą Remigjijų Šimašių, bet ir jis nesiteikė situacijos paaiškinti, tik Donalda Meiželytė pasiūlė kreiptis į urėdiją.
Po šio kreipimosi į merą pjovimo darbai baigėsi. Šiuo metu darbininkai skuba panaikinti pėdsakus: traktoriumi, kuris niokoja miško paklotę ir keliukus, skuba suvežti rąstus – aišku, pirmiausia veža geriausius (jų jau miške beveik nebeliko), o supuvusius, miške trūnijančius jau ne vienerius metus, ar šabakštynus bei išvartas palieka“, – pasakojo gyventoja trečiadienio popietę.
Tačiau ketvirtadienį iš pat ryto viskas prasidėjo iš naujo. Nuo ryto miške pjaunami medžiai, o su darbais susidomėjusiais žmonėmis net nesikalbama.
„Šiame sename miške auga ne tik juodalksniai, pušys, bet ir šimtamečiai ąžuolai bei šimtametė eglė, trykšta šaltinėlis, stūkso didžiulis akmuo – manoma, kad tai mena dar pagonybės laikus ir čia būta jų šventvietės, jau nekalbant, kad tai draustinis – ledynmečio suformuotas ozas. Dabar šią vietą pamėgo vilniečiai – Fabijoniškių, Šeškinės, Baltupių ir kitų rajonų gyventojai.
Žmonės čia vasarą sportuoja, eina pasivaikščioti, pailsėti nuo miesto šurmulio ir pakvėpuoti grynu oru. Žvejoja tvenkinyje ar šiaip ateina pasėdėti ant suoliuko ir pasigrožėti gamta. Vaikai gali pasisupti sūpynėse, čia švenčiamos Joninės. Žiemą gyventojai slidinėja, vaikai važinėjasi nuo kalniuko arba čiuožinėja ant užšalusio tvenkinio. Miške veisiasi stirnos, lapės, kiškiai (kažkas matė net briedį) bei kiti gyvūnai, suka lizdus paukščiai.
Tad jei ir toliau bus niokojamas šis unikalus gamtos kampelis, mes, vilniečiai, rengsim taikų mitingą, kaip buvo Labanore, kad apgintume šią žaliąją Vilniaus zoną – Šeškinės ozo draustinį!“, – tvirtino Fabijoniškių gyventoja.
Tik sanitariniai kirtimai
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad tai tik miško valymas. „Pušys yra pjaunamos, bet sausos, taip pat tos pušys, kurios pavojingai pasvirusios ties pėsčiųjų vaikščiojimo takais, kitose lankytinose vietose. Turime užtikrinti gyventojams saugumą ir malonų, patogų pasivaikščiojimą. Visos pušys yra labai įdėmiai apžiūrėtos, pasirinktas pjovimas atrankiniu būdu“, – gyventojus ramino savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.
Jos teigimu, miškas tikrai nebloginamas, lieka medžių – pušų, kitų spygliuočių, taip pat lapuočių ir esą medynas tikrai bus išsaugotas, stiprės, gražės, medžiams bus daugiau vietos.
„Sausos pušys kažkiek gali stovėti, bet tai negyvas medis savo kamienu, neaišku, kokios kokybės yra šaknys, tikrai nenorėtume nelaimės gausiai lankomose vietose. Miškas yra valomas, tai sanitariniai kirtimai. Tai oficialus ir dažnai taikomas reakreaciniuose miškuose darbas, kurį mus įpareigoja daryti miškotvarkos projektas“, – teigė G.Čeponytė.
Pagal šį projektą darbai bus vykdomi iki 2021 metų, tada bus peržiūrima, kokių darbų reikia Vilniaus miesto miškuose. G.Čeponytė taip pat užtikrino, kad tai nėra plyni kirtimai, nes miestas neturi ūkinių miškų, o tik rekreacinius. Ji teigė linkusi manyti, kad darbininkai negalėję kalbėti su gyventojais ir apie kažkokius kirtimus popieriaus fabrikui ar juolab vietos ruošimą parduotuvės statyboms.
s
