Šis maršrutas – simbolinis kelias, jungiantis šiandieną su Lietuvos valstybės kūrėjais. Jis prasidėjo Lietuvos valstybės centre – Šventaragio slėnyje, prie Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje, manoma, ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir kiti valstybės valdovai.
Eisenoje vyravo džiugi, pakili nuotaika. Plėvesavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Lenkijos, įvairių Vilniaus ir kitų šalies miestų mokyklų vėliavos. Įvairiose eisenos, nusidriekusios kelis šimtus metrų, atkarpose nuolat pasigirsdavo lietuviškos dainos ir skanduotės „Lietuva“.
Eisenos dalyviai nužygiavo Pilies gatve pro Signatarų namus. Čia eisenai trumpam sustojus, buvo perskaityti visų Vasario 16-osios akto signatarų vardai, kiekvienas jų palydėtas plojimais. tada kalbą sakė Prezidentas Valdas Adamkus.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi matydamas, kokia Lietuva baigia pirmąjį šimtmetį ir žengia į antrąjį. Šiomis dienomis dažniau negu visada skamba žodžiai: buvome, esame ir būsime. Ir neabejoju: jie nusako esmę. Lietuvių tauta, buvo yra ir bus. Lietuvos valstybė yra ir bus. Ir Lietuva yra ir bus. (...) Nuoširdžiai sveikinu visus, kurie save ir savo gyvenimą mato kaip vieną iš daugybės spalvų nepakartojamoje mozaikoje, kurios vardas yra Lietuvos valstybė“, – sakė V.Adamkus.
Eisena tęsėsi Didžiąja gatve pro Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, pro Aušros Vartus, Mikalojaus Daukšos gatve į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.
Moksleiviai eisenoje ėjo ir su didelėmis vėliavomis – trispalvėmis, su pieštais Vyčiais, ir su vėliavėlėmis, buvo išsipiešę veidus Lietuvos vėliavos spalvomis. Prie jaunimo jungėsi ir vyresni žmonės.
Kaip 15min sakė maždaug 50 metų vilnietis Vilius, jį į eiseną atsivedė anūkė, jos pieštą vėliavą jis ir nešėsi.
„Labai malonus renginys, oras geras. Aš atsimenu, kaip sovietmečiu vykdavo gegužės 1-osios, spalio revoliucijos paradai, tai prievartiniai būdavo. O čia visi savo noru susirenka“, – sakė Vilius.
Jam pritarė netoliese ėjęs Gintas, prisiminęs, kaip dalyvavo „raudonose šventėse“.
„Ėjome varu, o čia iš širdies einame. Čia net organizuoti nereikia, žmonės patys eina“, – džiaugėsi Gintas.
Eisenoje dalyvavo ne tik Vilniaus gyventojai – štai Violeta čia atvažiavo net iš Kaliningrado, kur, kaip teigė ji, šiuo metu dirba.
„Negalėjau neateiti, nes tai svarbiausias įvykis, kuris galėjo nutikti mano gyvenime. Aš esu be galo laiminga, kad sulaukiau šios dienos. (...) Atvažiavau pabūti su tauta, su žmonėmis“, – sakė Violeta.
Ji sakė besidžiaugianti, kad į eiseną susirinko tiek jaunimo.
„Matau labai gražią Lietuvos ateitį. Kai šitie žmonės spręs mūsų valstybės ateitį, manau, kad mūsų laukia šviesi ateitis. Aš girdžiu, čia skamba įvairios kalbos, ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų. Kaip gerai, kad mūsų valstybės šventė vienija tautas“, – sakė Violeta.
Eisenos priekyje ėję keli jaunuoliai mušė būgnus, vienas jų buvo pasipuošęs tradicine lietuviška apranga. Jis 15min sakė, kad priklauso būreliui žmonių, kurį domina senosios lietuvių aprangos ir kultūros rekonstrukcija, o jo apranga yra panaši į tą, kurią lietuviai dėvėjo XI-XII a.
„Būgnai savadarbiai. Esame iš jaunimo organizacijos “Romuva„, kuri vienija etnokultūrinį jaunimą. Labai šaunus renginys“, – papildė jo draugas.
Kaip LRT radijui sakė vilnietė Šv. Kristoforo gimnazijos moksleivė Miglė, kuri ėjo eisenos priekyje, ji čia atėjo, nes taip nori švęsti Vasario 16-ąją ir Šimtmetį. „Tai labai geras būdas mokyti jaunimą paminėti šią švęsti. Mano nuomone, tokie renginiai bendruomenėse labai suartina su kitais. Esu su Šv.Kristoforo gimnazija, eisenos priekyje, tiesiog visi nusprendėme, kad eisime“, – kalbėjo Miglė.
Jos teigimu, tai tikra šventė – šią dieną reikia paminėti, bet ir švęsti.
Rasų kapinėse, prie J.Basanavičiaus kapo eisenos dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Tuomet jie buvo pakviesti į Rotušės aikštę, kur vaišinosi arbata.
