Anot pranešimo, vizitinės šalies kortelės – Gedimino kalno – šiaurinis šlaitas ėmė slinkti, nes dirvožemis atitirpo ir įmirko, o po juo esantis gruntas dar buvo likęs įšalęs.
Padėtį vasario 2 ir 5 dienomis vertino Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais. Penktadienį jie apžiūrėjo vakarinę šlaito dalį, kur 50 metrų pločio ruože toliau deformuojasi žemės paviršius ir randasi nuošliaužos bei plyšiai grunte.
Pasak Geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, palyginti su vasario 2-ąją atliktos apžiūros rezultatais, akivaizdžiai matyti, kad grunto masyvai pasislinko šlaitu žemyn 0,2–0,5 metro ir atsirado naujų plyšių bei tuštumų, ypač viršutinėje geotekstile ir velėna padengtoje šlaito dalyje. Dėl to šis šlaito ruožas yra labai nestabilus.
Šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais. Taikyti kitokių priemonių, J.Satkūno teigimu, šiuo metu netikslinga, nes nėra ištirtos šlaito inžinerinės geologinės sąlygos.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė BNS yra sakiusi, kad Gedimino kalnui reikia nuolatinio dėmesio ir tam turėtų būti nuolat skiriama lėšų. Jam kenkia ne tik oro sąlygos, bet ir vibracija.
„Kalnas nebuvo laiku sutvirtintas, kalną reikėjo sutvirtinti prieš Valdovų rūmų statybą, reikėjo kažkuo užpildyti ten esančius tunelius, karo metais padarytus. Kadangi tas nebuvo padaryta, atėjo laikas, kada nuo vibracijos tiesiog tie rąstais grįsti tuneliai sugriuvo, nebeatlaikė rąstai. Todėl teko nuimti visus medžius nuo kalno, nes nuslūgus žemei išlindo medžių šaknys“, – pernai spalį teigė B.Kulnytė.
Medžiai nuo Gedimino kalno baigti šalinti 2013 metais.
