Kaip skelbė 15min, šiame pastate įsikūrę smulkūs verslininkai nesutaria su „Hanner“ priklausančia bendrove „Noto“ ir kita UAB „Grožio medicina“, kuriai priklauso pastato dalis. Konfliktą įmonės aiškinasi teisme.
Tačiau kol bendrasavininkiai neranda sutarimo, kas turėtų rūpintis pastato sutvarkymu, ekspertai jį pripažino avariniu.
Ekspertų duomenimis, Dar 1961 m. išdygusiame industriniame statinyje – styro dvišlaitis kiauras stogas ir laiko apgadinti pamatai bei sienos.
„Labiausiai pažeistos yra laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių sveikatai ir gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti“, – rašoma statybos ekspertų išvadose.
Prof. habil dr. Leono Ustinovičiaus ir jo kolegų atliktais vertinimais, siekiant išvengti pastato griūties būtina imtis neatidėliotinų veiksmų: nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo techninį darbo projektą ir atlikti konstrukcijų stiprinimo arba pakeitimo statybos-remonto darbus.
Artimiausiu metu laukiama ir atsakingų Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų institucijų ekspertų išvadų.
Pastato patikrinimą jau atliko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tačiau išvados dar neskelbiamos.
Nekilnojamojo turto vystytoja UAB „Birželio projekto administratorius“, atstovaujanti prieš metus patalpas įsigijusiems bendrasavininkams, tikina besirengusi "pilnai pastato konversijai ir aplinkos sutvarkymui", tačiau esą buvo karingai sutikta senbuvių.
„Į mūsų kvietimus surasti bendrus sprendimus ir sutvarkyti pastatą buvo atsakyta ieškiniais teismui ir grąsinimais neleisti vykdyti veiklos. Tai – nekonstruktyvus požiūris, nes dabar reikia gelbėti pastatą, kol jis galutinai nesugriuvo“, – dialogui kviečia bendrovės „Birželio projekto administratorius“ teisininkė Toma Dilbaitė.
Anot jos, skundžiami naujųjų savininkų veiksmai tvarkant statybines atliekas ar valant patalpas, ko įstatymai nedraudžia.
„Ilgamečių ginčų tarp buvusių ir esamų pastato bendrasavininkų rezultatas dabar yra toks, kad nei sau nei naujiems bendrasavininkams remonto neleidžiantys čia daryti senieji bendrasavininkai nugyveno statinį iki kritinės būklės“, – pažymi T. Dilbaitė.
Tačiau smulkieji verslininkai laikosi kitos nuomonės. Jie teisme ginčijasi dėl prieš ketverius metus (2015 m. birželį) pasirašytos sutarties, kurioje surašytų įsipareigojimų, kaip tvirtina smulkieji verslininkai, „Noto“ nevykdo.
Joje rašoma, kad bendrasavininkiai „duoda sutikimą pastato dalies griovimui statytojo jėgomis ir lėšomis“. O nugriovęs statytojas „įsipareigoja atstatyti konstrukcijas (užsandarinti po griovimo atviras angas, ne vėliau kaip per du mėnesius, jeigu tai technologiškai įmanoma)“. Bendrasavininkiai šia sutartimi įsipareigojo duoti sutikimą statyti daugiabučius namus statytojo turimame sklype.
Jie tikina, kad „Noto“ tyčia laukė, kol pastatas taps avarinis ir darė spaudimą.
Apie spaudimą kalba ir UAB „Noto“ atstovai: „Spaudimą ir trukdymą vykdyti projektą iš jų patiriame nuo pat pastatų įsigijimo buvusioje gamyklos teritorijoje. Dar kartą norime pažymėti, kad pastatas yra avarinės būklės ir jo eksploatuoti negalima, netgi pavojinga. Dėl šios priežasties bet kokius perteklinius reikalavimus vertiname kaip spaudimą mūsų kompanijai.“
