Pritarė visi
Paklausta, iš kur kilo mintis Vilniuje įkurti būtent japonišką sodą, L.Velionaitė neslėpė, kad tai alytiškio Kęstučio Pekausko idėja. „Iš tiesų ši mintis kilo Kęstučiui Pekauskui, kuris yra žinomas Lietuvoje orientalistas ir japoniško kraštovaizdžio puoselėjotas. Pats jis gyvena Alytuje, tad iš pradžių japonišką sodą ten ir norėjo kurti. Tačiau viskas nevyko taip sklandžiai ir dėl įvairių priežasčių viskas persikėlė į Vilnių“, – pasakojo L.Velionaitė.
Anot „Vilniaus japoniško sodo“ direktorės, Vilnius šią mintį priėmė labai pozityviai: „Teigiamai sureagavo ir Vilniaus meras, ir Japonijos ambasadorė.“ L.Velionaitė pridūrė, kad pati su šiuo projektu dirba ne per seniausiai ir įvertinti, ar lengvai jis skynėsi kelią Vilniuje, negali, tačiau iš kolegų yra girdėjusi, kad nesklandumų nebuvo – visiems idėja patiko. „Sunkumų nebuvo, viskas vyko nuosekliai, tačiau projekto įgyvendinimui reikėjo laiko, juk tai ne vienadienis projektas. Jis vyksta tam tikrais etapais: finansavimo paieškos, sklypo skyrimas, prie minėto darbo labai prisidėjo savivaldybė“, – teigė L.Velionaitė.
Tikslas – ir žalinimas, ir švietimas
Šiuo metu ta žemė yra niekam nenaudojama ir, galima sakyti, apleista, taigi turime tikslą ją sutvarkyti ir paversti sodu“, – teigė L.Velionaitė.
„Vilniaus japoniško sodo“ direktorė teigė, kad kurti japonišką sodą Vilniuje paskatino ne vienas veiksnys. „Tikslų yra ne vienas. Viena vertus, žemės, kuri yra Žalgirio, Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių sankirtoje, paskirtis yra tik rekreacinė, jos panaudoti kokiems komerciniams tikslams negalima. Šiuo metu ta žemė yra niekam nenaudojama ir, galima sakyti, apleista, taigi turime tikslą ją sutvarkyti ir paversti sodu“, – kalbėjo L.Velionaitė. Anot jos, ne ką mažiau svarbus kultūrinis, švietėjiškas, edukacinis tikslas – supažindinti Lietuvos žmones su Rytų kultūra. Tame sode bus galima pasigrožėti ir kitokia nei Lietuvos augmenija, atsigerti arbatos, pasižiūrėti Rytų kultūros filmų, aplankyti parodas.
L.Velionaitė pabrėžė, kad japoniškas sodas naudingas ir tuo, kad bus sukurta investicinė aplinka Lietuvos įmonėms. „Juk bus vykdomi nemaži ir statybų, ir apželdinimo, ir architektūros darbai – tai yra pliusas. Manoma, kad šio sodo biudžetas preliminariai sieks 4 mln. eurų. Jis bus kaip žalioji jungtis, kuri sujungs Vilniaus senamiestį ir Ozo parkus. Tai – artimos ateities vizija“, – neslėpė direktorė.
„Vilniaus japoniško sodo“ direktorė vylėsi, kad sodas vilniečiams ir svečiams duris atvers 2016 metų rudenį. „Sodo įkūrimo procesą galima suskirstyti į tris etapus. Pirmoji stadija – viešosios įstaigos ir bendraminčių kolektyvo telkimas, ji jau visiškai įgyvendinta. Antroji stadija – techniniai reikalai, esame pasirinkę techninio projekto valdytoją – pasirašę sutartį su UAB „SWECO Lietuva“ – ir rengsime su jais techninį projektą“, – kalbėjo L.Velionaitė. 2016 metų rudenį vyks penktasis Japonijos kultūros festivalis, tikimasi, kad visi statybos darbai bus baigti iki to laiko. L.Velionaitė pridūrė, kad nereikia pamiršti, jog kai sodas bus baigtas statyti, toliau vyks nuolatiniai jo puoselėjimo ir prižiūrėjimo darbai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
