Vilniaus Kalnėnų gyventojai nusivylę: nuotekų tinklus tiesia į laukus, bet ne ten, kur mes gyvename

D.Vaitekėnas 15min pasakojo, kad esą Vilniaus rajone, Galgiuose, laukuose, buvo nutiestas nuotekų vamzdynas. Tad nors, kaip sako Kalnėnų gyventojas, „Vilniaus vandenų“ žemėlapiuose jo nerasite, iš to laimi sklypus pardavinėjantys verslininkai. O štai Kalnėnų, Gurių sodų, Ašmenėlės gatvės liko be galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų.

Apie šias problemas Kalnėnuose D.Vaitekėnas jau yra kalbėjęs ne tik su „Vilniaus vandenų“ atstovais, bet ir pranešęs Vilniaus savivaldybės vadovams, Seimo narei Monikai Navickienei.

Kaltina vengimu

Jis tvirtina, kad vengiama į investicinius planus įtraukti dalį miesto teritorijos, parengti techninius projektus ir artimiausiu metu įrengti miesto geriamojo vandens ir centralizuoto nuotekų šalinimo tinklus, pavedant šias paslaugas teikti savivaldybės Tarybos paskirtam viešajam tiekėjui UAB „Vilniaus vandenys“.

Kalnėnų, Gurių sodų, Ašmenėlės gatvės Vilniaus Kalnėnuose

+7

„Naujosios Vilnios seniūnijos teritorijoje esančių s/b „Riešutas“, s/b „Avalyninkas“, s/b „Sveikata“, s/b „Tulpė“, s/b „Telegrafistas“, s/b „Saulutė“ per pastaruosius metus sulaukė susisiekimo sąlygų pagerinimo, nes buvo išasfaltuotos šios gatvės – Gurų sodų g., Ašmenėlės g. ir Kalnėnų g., tačiau šie darbai atlikti neįvertinus kitos inžinerinės infrastruktūros paklojimo klausimo“, – įsitikinęs D.Vaitekėnas.

Jo teigimu, „Vilniaus vandenys“ užbaigė Kalnėnų vandenvietės (siurblinės) plėtrą ir neprojektuoja bei neplanuoja geriamojo vandens tinklo statybos minėtų sodininkų bendrijų teritorijose, taip pat neįrengė Bendrajame plane numatytų nuotekų siurblinių:

„Tai stabdo ir nuotekų vamzdyno tinklo vystymą, nors gyventojams yra savivaldybės pateikti raštai, patvirtinantys apie tokios plėtros vykdymą po 2020 metų, teigiant, kad bus įgyvendinti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai.

Neseniai atlikti minėtų gatvių išasfaltavimo darbai iš dalies nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybė iš tikrųjų neturi planų, kaip vietos gyventojus aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu iš Kalnėnų vandenvietės ir įdiegti aplinkai saugų nuotekų tvarkymo būdą, bent jau šią situaciją vertinant artimiausius 5 metus. Mažai tikėtina, kad naujai asfaltuotos gatvės būtų perkasamos norint pakloti nuotekų požeminį vamzdyną.“

Tai stabdo ir nuotekų vamzdyno tinklo vystymą, nors gyventojams yra savivaldybės pateikti raštai, patvirtinantys apie tokios plėtros vykdymą po 2020 m.

Netenkina metodika

Anot Kalnėnų gyventojo, „Vilniaus vandenų“ parengta atrankos metodika, pagal kurią atrenkama, kur bus tiesiami tinklai, o kur ne, esą yra neobjektyvi, todėl, jo nuomone, stabdo naujų gyvenamųjų namų statybą Vilniaus miesto sodininkų bendrijose.

„Šioje metodikoje patvirtinti principai skatina bendrijų teritorijose statyti sodo namelio tipo statinius ir įsirengti individualų nuotekų valymo įrenginį. Tokių statinių savininkai – tai gyventojai, dažnai senjorai, kurie nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir nėra suinteresuoti prisiimti įsipareigojimus dėl buitinių nuotekų įrenginių prijungimo prie centralizuoto miesto nuotekų tinklo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ašmenėlės gatvė

Taigi atsiranda teritorijos, pavyzdžiui, s/b „Saulutė“ ir s/b „Telegrafistas“, kur iniciatyvinės grupės negali surinkti ir pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ reikiamą gyventojų (sklypų) skaičių, kurie teiktų rašytinį įsipareigojimą prisijungti prie miesto tinklų, kai jie būtų įrengti (tokie metodikos reikalavimai)“, – aiškino D.Vaitekėnas.

Kaip jis sakė 15min, jų teritorija patenka tarp neprioritetinių antros grupės teritorijų.

„Laukė žmonės 20 metų, bet ir toliau reikės laukti, iki 2023 metų nebus nutiesti šie tinklai“, – kalbėjo gyventojas.

„Vilniaus vandenys“ D.Vaitekėnui atsakė, kad kvartalinių tinklų plėtra nuo 2018 m. bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje vykdoma pagal Infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodiką.

Laukė žmonės 20 metų, bet ir toliau reikės laukti, iki 2023 metų nebus nutiesti šie tinklai.

„Išreitingavus paraiškas ir atsižvelgiant į Bendrovės turimą biudžetą infrastruktūros plėtrai, į investicinius planus yra įtraukiami aukščiausi reitingo eilės objektai“, – teigiama bendrovės atsakyme ir nurodoma, kur galima susipažinti su reitingavimo rezultatais.

Paraiškas reitinguoja nuo 2018 m.

„Nuo 2018 m. vykdome paraiškų reitingavimą kvartalinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtrai apgyvendintose Vilniaus miesto, Švenčionių, Šalčininkų bei Vilniaus rajonų teritorijose ir kviečiame gyventojus teikti paraiškas. Infrastruktūros plėtra vykdoma vadovaujantis Infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodika. Visa informacija yra skelbiama viešai mūsų svetainėje. Reitingavimo metodikos pagrindas yra ekonominio naudingumo kriterijus.

Siekiant kuo efektyviau panaudoti investicijas, vadovaujantis reitingavimo metodika, sudaroma objektų reitingo eilė. Sudarant reitingo eilę, turime įvertinti būtinas minimalias investicijas, įsipareigojusių prisijungti gyventojų skaičių ir galimybes įgyvendinti plėtros projektą“, – komentare 15min teigė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ašmenėlės gatvė

Ji taip pat paaiškino, kad kvartalinių tinklų plėtra pagal šią metodiką vykdoma tik užstatytose teritorijose išreitinguotiems objektams.

„Greta Kalnėnų g. įrengti nuotekų tinklai sodų bendrijoje „Energija“, kuri 2018 m. dalyvavo reitingavime ir buvo įtraukta į finansuojamų objektų sąrašą. Į bendrovės investicinius planus, įskaitant veiklos ir plėtros planą 2020–2022 m., yra įtraukiami plėtros objektai atrinkti reitingavimo metu ir patekę tarp finansuojamų. 2021 m. bendrovė skelbė reitingavimo paraiškų priėmimo etapą, kuris buvo vykdomas 2021 01 18 – 2021 02 05 laikotarpiu.

Taigi, siūlome Kalnėnų g. gyventojams sudarius fizinių asmenų grupę bei įgaliojus atstovą, pateikti prašymą / paraišką prisijungimo sąlygoms gauti, pagal gautas prisijungimo sąlygas parengti projektinį pasiūlymą bei parengus likusią reikiamą reitingavimo dokumentaciją teikti ją ateinančio reitingavimo metu“, – sakė bendrovės atstovė.

Siūlome Kalnėnų g. gyventojams pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti, parengti projektinį pasiūlymą bei teikti ateinančio reitingavimo metu.

Norinčių daugėja

Anot R.Saulytės-Smalskės, pastaraisiais metais pastebima, kad žmonės aktyviai pradėjo domėtis prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų sodų bendrijose ar panašiose gyvenvietėse:

„Sąrašą teritorijų, kurių prijungimas yra finansuojamas „Vilniaus vandenų“ lėšomis, sudarome trejiems metams į priekį ir jį kasmet atnaujiname. Tad besirenkantys sklypą ar būstą gali iš karto įsivertinti, ar toje teritorijoje ketinama nutiesti tinklus.

Intensyviausiai šiuo metu tinklų plėtrą vykdome priemiesčiuose, sodų bendrijose ir gyvenvietėse, esančiose Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniaus r. savivaldybėje ir Verkių seniūnijoje. Taip pat projektai įgyvendinami Naujininkų, Fabijoniškių, Antakalnio, Naujamiesčio seniūnijose bei Šalčininkų r. ir Švenčionių r. savivaldybėse.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gurių sodų gatvė

„Vilniaus vandenų“ duomenimis, 2019–2020 m. Vilniaus miesto, Vilniaus r., Šalčininkų r. ir Švenčionių r. savivaldybėse nutiesta apie 5,5 km vandentiekio ir 8,7 km nuotekų tinklų.

Tačiau esą iki šių metų pabaigos šiose savivaldybėse plėtros mastas bus gerokai didesnis – planuojama nutiesti apie 41,9 km vandentiekio ir 52,6 km nuotekų tinklų.

„Norinčių, kad nutiestume vandentiekio ir nuotekų tinklus į jų pageidaujamą teritoriją, netrūksta – tą kasmet patvirtina ir paraiškų skaičius“, – teigė R.Saulytė-Smalskė ir priminė, kad nuo praėjusių metų vidurio visas prijungimui reikalingas paslaugas pradėjo teikti ir „Vilniaus vandenys“.

Taip esą gyventojai reikalingų paslaugų paketą gali gauti „iš vienų rankų“ – norintiems prisijungti nereikia rūpintis specialistų paieška, darbų planavimu ir priežiūra.

Europos Komisija grasina Lietuvai milijoninėmis sankcijomis, jeigu iki 2023 m. nebus įvykdytas įsipareigojimas ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai gyvenvietėse su 2 tūkst. ir daugiau gyventojų.