Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 05 24

Vilniaus Katedros aikštėje – plytelė su nežinomo Baltijos kelio dalyvio pėdomis

Vilniaus Katedros aikštės grindinyje nuo šiol yra ne tik „Stebuklo“, bet ir Baltijos keliui atminti skirta plytelė. Ją įmontavo Vilniaus, Rygos ir Talino miestų vadovai.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, Rygos savivaldybės administracijos direktorius Jurijus Radzevičas ir Talino meras Edgaras Savisaaras
Vilniaus meras Artūras Zuokas, Rygos savivaldybės administracijos direktorius Jurijus Radzevičas ir Talino meras Edgaras Savisaaras / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ceremonijoje kartu su Vilniaus mero Artūru Zuoku dalyvavo ir Talino meras Edgaras Savisaaras bei Rygos savivaldybės administracijos direktorius Jurijus Radzevičas.

Atminimo plytelę su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais sukūrė Gitenis Umbrasas, kažkada miestui pasiūlęs ir „Stebuklo“ plytelės idėją. Po plytelė užkasta atminimo kapsulė su tekstu ateinančioms kartoms, tiesa, tai ne laiškas, o elektroninė jo versija atmintuke.

Tai nežinomo Baltijos kelio dalyvio pėdos. Didelės tam, kad kiekvienas galėtų savo koją įdėti į tas pėdas. Jeigu būtų mažytė pėda, būtų sunkiau, – šmaikštavo G.Umbrasas.

Vilniaus miestas po tokią pat plytelę padovanojo ir Rygai bei Talinui, kurie ją taip pat įmontuos centrinėse miesto vietose, kur 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines, Baltijos šalių sostines sujungė gyva 600 kilometrų žmonių rankų grandinė.

Anot G.Umbraso, padaryti ženklą Baltijos keliui atminti galvota jau seniai – dar praeitoje A.Zuoko kaip Vilniaus miesto mero kadencijoje. Tačiau keitėsi formos, pasikeitė ir merai, bet dabar pavyko suderinti su Ryga ir Talinu, tad visuose trijuose miestuose atsiras po tokią pat plytelę.

„Tai nežinomo Baltijos kelio dalyvio pėdos. Didelės tam, kad kiekvienas galėtų savo koją įdėti į tas pėdas. Jeigu būtų mažytė pėda, būtų sunkiau. Idėja buvo tokia, kad kiekvienas galėtų įsispirti. Nežinau, gal koks 43-45 dydis čia“, – šmaikštavo G.Umbrasas.

A.Zuoko teigimu, pėdos simbolizuoja tuos šimtus tūkstančių žmonių, kurie stovėjo prie kiekvieno pagrindinio miesto simbolio – miestų pagrindinėje aikštėje Baltijos kelyje. „Kartu tai simbolizuoja mūsų trijų miestų 20-ties metų bendradarbiavimo sutartis, kurios buvo pasirašytos. Todėl ir parinktas vienodas simbolis, kuris suderintas su Talino ir Rygos vadovais. Tokias pačias plytelės rasite ir Taline, ir Rygoje, ir Vilniuje. Kad kiekvienas galėtų atsistoti ir pajusti tą dvasią, tą stiprybę, kurią jautė tie, kurie stovėjo Baltijos kelyje, ir ištiesęs rankas žinoti, kad Vilnius, Talinas ir Ryga yra, buvo ir bus kaimynai bei draugiški miestai“, – kalbėjo meras.

Vilniaus vadovo teigimu, geriausi santykiai Lietuvos sostinę sieja būtent su Ryga ir Talinu, nes šie miestai vieni iš kitų mokėsi, sėmėsi patirties.

Gitenis Umbrasas
Gitenis Umbrasas

Rygos savivaldybės administracijos direktorius J.Radzevičas teigė, kad Latvijos sostinėje plytelė ras savo vietą „kur nors miesto centre“. Sveikinimo kalbą jis perskaitė lietuviškai, tuo itin pradžiugindamas Katedros aikštėje susirinkusius žmones.

„Švenčiame miestų draugystės 20-metį, nors bičiuliški santykiai mus sieja kur kas ilgiau. Esame kaimynai, draugai ir broliai. Baltijos šalių sostinės sėkmingai bendradarbiauja įvairiose srityse. Tam tikra prasme jas sieja bendra tapatybė, tai puikiai įrodėme 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai žmonės susikibo sudarydami 600 kilometrų grandinę nuo Talino iki Vilniaus, nustebindami visą pasaulį ir parodydami, kad Baltijos šalis nepaisant jų tautinio identiteto vienija laisvės siekis“, – kalbėjo Rygos savivaldybės administracijos direktorius.

Talino meras E.Savisaaras taip pat pažymėjo, kad simboliška, jog Baltijos sostinių bendradarbiavimo 20-metis švenčiamas ten, kur stovėjo tautos Baltijos kelyje trimis kalbomis skanduodamos žodį „Laisvė“. „Šiandien šis renginys simboliškai sujungė tris Baltijos tautas“, – sakė Estijos sostinės meras.

Įmontavus plytelę su žmogaus pėdomis šalia Vilniaus katedros varpinės susirinkusieji susikibo rankomis, taip simboliškai primindami, kaip Katedros aikštė atrodė 1989 metų rugpjūčio 23-ąją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?