„Kalbėti apie blogį, susirinkti taip gausiai nėra toks paprastas uždavinys“, – sakė moderatorius, istorijos mokslų profesorius Egidijus Aleksandravičius, pristatydamas diskusijos dalyvius – filosofą Gintautą Mažeikį ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovą Arnoldą Pranckevičių.
„Nors knygos pavadinimas nuteikia pesimistiškai, tačiau skaitydamas Leonidą Donskį aš visada jaučiu optimizmą, jaučiu, kad egzistuoja alternatyva“, – sakė A.Pranckevičius, pabrėždamas, kad Europa savo kultūra savaime yra alternatyva karui, neapykantai, siauram protui, sienoms, ksenofobiniam požiūriui.
„Man rodos, kad Europa šiandien, šiame pasaulyje, kuriame jai kilusi egzistencinė grėsmė, ji privalo save perrašyti, atrasti naują naratyvą. Leonidas Donskis pastebėjo, kad Europa geriausiai save perkurdavo susidurdama su iššūkiais“, – teigė jis.
E.Aleksandravičius priminė, kad Z.Baumanas spėjo sureaguoti į L.Donskio mirtį. Jis pareiškė, kad būdamas tokio amžiaus, kokio Leonidas išėjo, jis dar tik ruošėsi savo svarbiausiems veikalams.
„Leonidas į politiką žengė jau pasiekęs asmenybės brandą“, – teigė istorikas, pastebėdamas, kad Z.Baumanas, atvirkščiai, žengė iš politikos į sociologinius apmąstymus.
„Ta patirtis jaučiasi“, – antrino A.Pranckevičius, kalbėdamas apie L.Donskio veiklą Europos Parlamente. „Intelektualai neturi prabangos stebėti viską iš šono. Reikia kalbėti, reikšti savo poziciją“, – pabrėžė jis.
„Intelektualai neturi prabangos stebėti viską iš šono. Reikia kalbėti, reikšti savo poziciją“, – pabrėžė jis.
„Knygų mugė yra vienintelis universitetas kartą per metus“, – konstatavo E.Aleksandravičius, pridurdamas, kad universitetai tampa dirbtuvėmis ir laboratorijomis, dažnai kuria asmenybes, kurios praranda norą skaityti.
Filosofas G.Mažeikis pastebėjo, kad „Takusis blogis“ turi savo apibrėžtą pavidalą. „Kas nors ateina ir sako: turite daryti taip ir taip, taip suskaičiuota, nėra alternatyvos. Tai ir yra blogis“, – sakė profesorius.
„Yra tokia nuotrauka, kurioje visi džiaugiasi tuo, ką pasakė fiureris, o vienas tipažas stovi ir akivaizdžiai neigia tai, kas sakoma. Aš prisimenu Leonidą Europos Parlamente, kai jis balsuodavo vienas prieš, kai visi balsuodavo už“, – apie alternatyvos, pasipriešinimo galimybės svarbą kalbėjo G.Mažeikis.
„Juos abu suartina moralinis jautrumas“, – kalbėdamas apie autorių panašumus teigė jis. „Iššūkis, kurį jie randa – kokiu būdu gimsta takusis blogis, kaip jį supranta kiti mąstytojai … Ir kur išnyksta didžioji niekšybė“, – pridūrė G.Mažeikis, primindamas, kad L.Donskis teigė, kad volandai ir mefistofeliai šiuolaikiniame pasaulyje pranyksta, blogis tampa integruotu ir sunkiai apčiuopiamu.
„Mes ją įsivaizdavome tokią, kokios jos niekada nebuvo“, – konstatavo jis.
E.Aleksandravičiaus teigimu, L.Donskio viena paskutinių tezių buvo, kad mes grįžome į įsivaizduotą Europą, iš čia ir kyla savotiškas vidurio Europos kerštingumas. „Mes ją įsivaizdavome tokią, kokios jos niekada nebuvo“, – konstatavo jis.
„Bet kokiam determinizmui, fatalizmui galima atsakyti – viskas įmanoma“, – pastebėjo A.Pranckevičius, primindamas E.Aleksandravičiaus rašinių rinktinės pavadinimą.
G.Mažeikis pasakojo, kad blogio tradicijos ilgą laiką buvo dvi – blogis kaip gėrio stoka, arba blogis, kaip kažkas kas egzistuoja, tačiau tai reikia apibrėžti. Jo teigimu, žydų kilmės filosofė Hannah Arendt įveda banaliojo blogio koncepciją.
„Aš nesu atsakingas, nes man taip liepė“, – banaliojo blogio esmę apibrėžė jis, pateikdamas nacių Vokietijos biurokratų pavyzdį. „Priešingybė yra disidentai, kurie sugeba save iškelti aukščiau įstatymo“, – teigė G.Mažeikis, primindamas sovietų disidentą Andrejų Sacharovą, kurį knygoje mini L.Donskis.
A.Pranckevičius pažymėjo, kad politikai trūksta idėjų ir pačios politikos supratimo. „Su tuo padėtų kovoti visuomenės kritinis mąstymas, atsakomybės pajautimas. Tas atsakomybės nejautimas dažnai būna kolektyvinis … Ši alternatyvių faktų realybė ir atsakomybės stoka pagimdė Brexit ir Donaldo Trumpo prezidentavimą“, – darė išvadą jis.
