„Atskiras įėjimas, atskiras laukiamasis, atskira registracija ir kartoteka, atskira eilė pas gydytoją (tiksliau – nėra eilės). Ne 1990 m., o šiandien! Ramybės ir kokybės rezervatas „specialiems“ žmonėms. O už sienos „paprasti žmogeliukai“ kitą gyvenimą gyvena – eilėse prie gydytojų stumdosi. Sakyčiau įdomūs ir labai neteisingi dalykai lenda prasidėjus ligoninės pertvarkai“, – tokią pasipiktinimo kupiną žinutę trečiadienio rytą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Per 27 metus neišnyko
Paprašytas pakomentuoti plačiau, vicemeras teigė, kad balandį pagaliau pritarus sprendimui galutinai sujungti Antakalnio filialą su Vilniaus miesto klinikine ligonine ir panaikinti filialo juridinį statusą pradėjo aiškėti tokie dalykai.
„Peržiūrint administracinę struktūrą, paaiškėjo, kad yra rezervatas „spec. pacientams“. Kodėl ji buvo „spec. ligoninė“? Nes mūsų politinis elitas nuo senų laikų ten buvo susitelkęs, ten gaudavo sveikatos priežiūros paslaugas. Ten galiojo įvairios tvarkos. Tik mes keistai ir naiviai manėme, kad jos per 27 nepriklausomybės metus buvo pakeistos.
Bet kadangi nuo liepos 1 d. įvyks formalus sujungimas – juridinio statuso keitimas ir administracinių struktūrų jungimas, tai pradėję gilesnę analizę pamatėme, kad yra ne tik infrastruktūra atskira – atskiras įėjimas ir t.t., bet iš principo yra atskira eilė, kartoteka... Tai yra privilegijuotų žmonių būrelis, kuris, nepaisant politinės įtakos ar nuopelnų Lietuvai, neturi, mano galva, moralinės teisės iškristi iš tradicinės sveikatos priežiūros sistemos“, – kalbėjo G.Paluckas.
Kas tie pacientai, pavardžių neatskleidžiama, tačiau ligoninės privilegijomis mielai naudojosi visų politinių partijų atstovai, o ypač mėgo socialdemokratai ir konservatoriai.
Privilegijų neliks?
Išskirtinių paslaugų turėtų nebelikti, bent taip žada G.Paluckas: „Aš suprantu, kad bus nepasitenkinimo ir pasipriešinimo, nes labai patogu, labai gera, nereikia stumdytis bendrose eilėse, tu nejauti sveikatos priežiūros sistemos trūkumų ir problemų, bet tai yra neteisinga visuomenės atžvilgiu. Viso šito neliks.“
Dar 1944 m. Vilniuje įsitvirtinus sovietams, buvo įkurta specializuota poliklinika Lietuvos komunistų partijos darbuotojams, 1952 m. ši įstaiga tapo ligonine. 1990 m. ligoninė neteko savo specialaus statuso. 2012 m. ji buvo prijungta prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės. Ilgus metus ligoninei dar nuo sovietmečio vadovavo ilgametis Lietuvos komunistų partijos lyderio, o vėliau socialdemokratų patriarcho Algirdo Mykolo Brazausko gydytojas Adolfas Berūkštis.
Ten galiojo įvairios tvarkos. Tik mes keistai ir naiviai manėme, kad jos per 27 nepriklausomybės metus buvo pakeistos, – sakė G.Paluckas.
Nuo liepos 1-osios dalis šio filialo skyrių bus sujungta su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės skyriais, kitiems pokyčiams ruošiamasi.
Galutinį sprendimą dėl jungimosi Vilniaus taryba po labai ilgų diskusijų priėmė šių metų balandžio pabaigoje, pritarusi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės optimizavimui, sujungiant Antakalnio g. 57 ir Antakalnio g. 124 padalinių administracijas, kurios, kaip teigta, dubliuoja daugelį administravimo paslaugų. „Ligoninė veiks kaip ir iki šiol, o visos medikų darbo vietos bus išsaugotos“, – žadėta tuomet, nors sujungimą ir lydėjo darbuotojų protestai, akcijos, kai gyva grandine apjuosiamos ligoninės ir t.t.
Dar 2012 metais viešoji įstaiga Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė (esanti Antakalnio g. 124 ir vadinama „spec. ligonine“) reorganizuota prijungiant ją prie viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir veiklą vykdė kaip viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialas.
Nors ligoninės sujungtos buvo jau prieš 5 metus, tačiau padaliniuose vis dar veikė atskiros administracijos, dubliuojančios paslaugas. Sujungus jas į vieną, tikėtasi išspręsti administravimo efektyvumo bei besidubliuojančių skyrių ir funkcijų klausimus, tačiau išsaugoti visas teiktas paslaugas.
