„Tokių švenčių Vilniui tikrai daugiau nereikia. Manau, įvykiai šeštadienį tik dar kartą akivaizdžiai parodė, kad šis renginys nedaug ką bendro turi su tolerancijos skatinimu. Tai daugiau buvo skirta savo vertybių ir savo gyvenimo būdo propagandai. Šiuo atveju man tiek Petro Gražulio, tiek Vladimiro Simonko veiksmai yra lygiaverčiai – nė vieni iš jų neskatino nei tolerancijos, nei geresnio supratimo, juo labiau neturi daug ko bendro su žmogaus teisėmis“, – BNS pirmadienį komentuodamas šeštadienį vykusias eitynes sakė A.Zuokas.
Jis teigė pastabų dėl paties renginio jo organizatoriams (Lietuvos gėjų lygai – red.) neturįs, renginys vyko be didesnių incidentų.
„Pastabų neturime, renginys vyko be didesnių incidentų, bet, aišku, ir policijai, ir savivaldybei kainavo daug pastangų organizuoti ir užtikrinti tvarką šio renginio metu. Buvo galima išvengti ažiotažo – jei organizatoriai iš pat pradžių būtų priėmę siūlymą organizuoti eitynes Upės gatvėje, nebūtų tokio ažiotažo ir susipriešinimo. Šio renginio tikslas – skatinti toleranciją – tikrai nebuvo pasiektas, dėl to tenka apgailestauti“, – teigė A.Zuokas.
Vilniuje praėjusį šeštadienį seksualinių mažumų eitynėse dalyvavo apie 500 žmonių, o stebėtojų, tarp jų eitynių priešininkų, buvo daugiau – apie 700. Teismo sprendimu Vilniaus savivaldybė buvo leidusi organizatoriams eitynes rengti centrine sostinės gatve – Gedimino prospektu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikinęs ankstesnį Vilniaus valdžios draudimą žygiuoti Gedimino prospektu, pabrėžė, kad valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms. Anot teismo, demokratija nereiškia „paprasčiausio daugumos požiūrio viešpatavimo“.
Sostinės meras A.Zuokas BNS pirmadienį teigė, jog savivaldybės teisininkai šiuo metu dar nagrinėja šį teismo sprendimą ir yra svarstoma kreiptis į Seimą dėl įstatymų pataisų, kuriomis būtų aiškiau apibrėžtas renginių organizavimo derinimas savivaldybėse.
„Šis teismo sprendimas sukuria tam tikrą precedentą. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad savivaldybė, atsisakydama leisti eitynes Gedimino prospekte, vadovavosi įstatymais, savivaldybės sprendimai nebuvo diskriminuojantys, tačiau teismas rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo sprendimais. Tai reiškia, kad ateityje bet kokius renginius Gedimino prospekte turėsime leisti visiems norintiems. Mūsų teisininkai nagrinėja šį sprendimą ir, manau, reikės kreiptis į Seimą, kad geriau reglamentuotų šią tvarką, kad nebūtų dviprasmybių, kad liktų galimybės savivaldybėms priimti sprendimus dėl renginių organizavimo, jų vietų ir panašiai, nes priešingu atveju tai gali rimtai trikdyti įprastą miestiečių gyvenimą“, – svarstė A.Zuokas.
Eitynėse šeštadienį dalyvavo ir paramą seksualinių mažumų teisėms išreiškė keli europarlamentarai iš užsienio šalių, Švedijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, kai kurie užsienio šalių ambasadoriai.
Per eitynes sustiprintos policijos pajėgos šeštadienį sulaikė 28 eitynėms nepritariančius asmenis, pradėti du ikiteisminiai tyrimai.
Tarp šeštadienį sulaikytų asmenų buvo ir Seimo narys Petras Gražulis bei Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas, buvęs parlamentaras ir buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas.
Pirmasis „Baltic Pride“ paradas Lietuvoje 2010-aisiais vyko Upės gatvėje. Tuomet kelis šimtus eitynių dalyvių, kurie žygiavo griežtai saugomoje teritorijoje, nustelbė kelis kartus gausesnė priešininkų minia.
