Balandžio 1-ąją Vilniaus miesto skolos siekė 916 mln. Lt. Ši suma tik keliasdešimčia milijonų litų mažesnė, negu metinis sostinės biudžetas. Tačiau meras A.Zuokas teigia esantis tikras – gerai paieškojus įmanoma rasti pinigų tiek smulkesniems, tiek didesniems projektams. Vis dėlto jis neatmeta galimybės, jog miestui teks dar labiau prasiskolinti.
Mokykloms – spaudos leidiniai
„Viskas yra pigu, ką galima nupirkti už pinigus, – jau pamėgtą posakį pakartojo A.Zuokas. – Turime rezervų, klausimas labiau kyla dėl planavimo ir prioritetų. Tarkim, užsakyti laikraščius, žurnalus mokykloms kainuoja tikrai nedaug, bet jų duodama nauda yra žymiai didesnė. Keista net kalbėti, kad XXI amžiuje sostinės mokyklos neprenumeruoja jokių leidinių.“
Tačiau savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis mokyklų vadovų neskubėjo smerkti. Esą numatyta, kad 5 proc. mokinio krepšelio lėšų galima skirti įvairiems leidiniams, tačiau Valstybės kontrolė nustatė griežtas ribas ir leido šiuos pinigus leisti tik vadovėliams.
„Todėl mokyklos gali prenumeruoti spaudą tik iš tų pinigų, kuriuos skiria savivaldybė arba už savo lėšas. Mes esame užsakę 40-čiai didžiausių mokyklų vieną dienraštį“, – sakė G.A.Petronis. Tačiau dėl naujojo projekto prenumeruoti daugiau leidinių mokyklos papildomų išlaidų neturės – tam bus skirta arba ta mokinio krepšelio dalis, kurią perskirstyti gali pati savivaldybė, arba miesto biudžeto lėšos.
Vis dėlto kai kurioms mokykloms tokie nauji projektai neatrodo reikalingi. „Mūsų gimnazijos mokiniams tikrai netrūksta spaudos leidinių, prenumeruojame jų pakankamai ir įvairių. Bet mes tai darome už savo pinigus, o jeigu kuri mokykla jų neturi, tada gal ir bėda“, – dėstė Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Imsis privatizavimo
Vilniaus biudžetą A.Zuokas nusiteikęs padidinti. Esą tam gali tekti papildomai skolintis, tačiau visų pirma bus stengiamasi susiderėti su Finansų ministerija, o vėliau ir Seimu, kad Vilniuje liktų ne 40, kaip dabar, o bent 60 proc. sostinėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat tikimasi daugiau lėšų gauti vykdant privatizavimo procesą.
„Buvo numatyta šiemet iš privatizavimo gauti 18 mln. Lt, tačiau po pasitarimų esame prisiėmę įsipareigojimus tą sumą padidinti iki 37 mln. Lt. Yra labai daug objektų, kuriuos tiesiog privaloma įtraukti į privatizavimo sąrašus, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių tas nepadaryta“, – teigė A.Zuokas.
Tos priežastys, mero teigimu, dažnai nepateisinamos: „Tarkim, kažkieno draugas, giminaitis dirba toje įmonėje, todėl jos neįtraukia į privatizuojamų objektų sąrašus. Labai daug piktnaudžiavimo ir neūkiškumo, bet tai mes tikrai sutvarkysime.“
Tiesa, kokius objektus būtina skubiai privatizuoti, meras neįvardijo.
