Dėl šių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybė 2012 m. neteko 18 mln. litų.
2011 m. įsigaliojusiais Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimais, kuriuos paskatino ir parengė Finansų ministerija ir kuriuos Seimui pateikė Vyriausybė, buvo padaryta didelė žala savivaldybių biudžetams, iš jų didžiausią žalą patyrė Vilniaus miesto savivaldybė. 2012 m. planas neįvykdytas 32,7 proc., t. y. negauta 36,2 mln. Lt, iš kurių 18 mln. Lt dėl šio įstatymo pakeitimų, pranešime spaudai teigia Vilniaus miesto savivaldybė.
Anot Vilniaus savivaldybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-10-14 rašte nurodoma, kad „išanalizavus deklaruoti mokesčio pokytį, nustatyta, jog didžiausią nekilnojamojo turto mokesčio sumažėjimą deklaruoja lizingo bendrovės. Pagrindinė tai lėmusi priežastis būtų nuo 2011-01-01 pasikeitusios NTM įstatymo nuostatos“.
Savivaldybė savo pranešime teigia, kad „paprastu skubėjimu bei didele teikiamų pakeitimų gausa visuomenei ir Seimo nariams buvo trukdoma objektyviai ir kritiškai įvertinti teikiamo Įstatymo projekto nuostatas. Vyriausybė 2010 m. spalio 14 d. posėdyje pritarė 28 įstatymų pataisų projektams, tarp kurių buvo 2011 metų valstybės biudžeto projektas ir dar 8 mokestinių įstatymų pataisų projektai (įskaitant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektą). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dieną iki Įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje, t. y. 2010 m. spalio 18 d. nurodė, jog savo išvadą pateiks Seimo Statuto nustatytais terminais. 2010 m. spalio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta minėto Įstatymo projekto pateikimui, nesulaukus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2010 m. spalio 21 d. išvadoje buvo pateikta daug pastabų dėl siūlomo teisinio reguliavimo ydingumo, neatitikimo asmenų lygiateisiškumui ir sąžiningai konkurencijai“.
Taip pat tvirtinama, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo išvadoje paneigė projekto rengėjų teiginius ir sukritikavo projekte pasiūlytas įstatymo nuostatas, kurios sudaro prielaidas korupcijai.
Esą pasinaudodami įstatymo pakeitimais ir sudėtinga mokesčio mokėjimo kontrole asmenys ėmė vengti mokesčio mokėjimo, kai jie nekilnojamąjį turtą faktiškai naudoja (nepateikdami mokesčio deklaracijos), tačiau vengia įforminti naujos statybos ar rekonstrukcijos baigtumą. Vilniaus miesto savivaldybėje 2013 m. vasario-balandžio mėn. vykusių patikrinimo metu nustatyta, jog iš 314 nebaigtos statybos negyvenamosios paskirties pastatų yra naudojami net 197 pastatai (62,7 proc.).
Vilniaus meras A.Zuokas prašo prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinti politikų atsakomybę.
A.Zuokas: įstatymas buvo kažkieno paveiktas ir padarė Vilniui žalą
Vilniaus meras A.Zuokas tvirtina, kad į prokurorus nuspręsta kreiptis dabar todėl, kad tik dabar pavyko gauti visą informaciją, kadangi savivaldybė ja nedisponavo, kodėl už 2012 metus Vilniaus miestas rekordiškai nesurinko nekilnojamo turto mokesčio. „Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimus, kuriuos gavome šių metų pradžioje, pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė ženkliai nesurinko nekilnojamo turto mokesčio – 18 mln. Lt, yra būtent įstatymo pakeitimai, kurie buvo inicijuoti buvusios finansų ministrės ponios Šimonytės“, – teigė A.Zuokas.
Mero teigimu, buvo aiškinamasi, kodėl tas įstatymas atsirado, kalbamasi su Seimo Teisės departamento, STT atstovais ir esą paaiškėjo, kad Teisės departamentas neigiamai įvertino šį įstatymą, net parašydamas, jog jis pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą ir yra galimai antikonstitucinis.
„Tačiau nepaisant to įstatymas Seime buvo paslėptas tarp daugelio įstatymų projektų ir net negavus Seimo Teisės departamento išvadų, kas yra grubus Seimo statuto pažeidimas, įstatymo pataisos buvo patvirtintos kartu su kitais įstatymais dėl kitų metų Lietuvos biudžeto. Taip pat ir STT buvo padariusi išvadą, kad šis įstatymas labai skylėtas ir sudaro prielaidas korupcijai. Susirinkę visą šitą medžiagą mes šiandien perdavėme Generalinei prokuratūrai su prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo buvusios finansų ministrės ir premjero, nes Vilniaus miesto gyventojai neteko 18 mln. Lt vien tik dėl šito įstatymo pataisos“, – teigė meras.
A.Zuokas tvirtino, kad peržiūrėjus sąrašą, kas mokėjo nekilnojamo turto mokestį 2010 metais ir kas pasikeitus įstatymui jo nebemoka arba moka mažiau, paaiškėjo, jog lizingo bendrovės arba kitos su bankais susijusios įmonės šiandien moka gerokai mažesnius mokesčius už turimą turtą. Kai kurių mokesčiai sumažėjo net 90 proc.
„Puikiai suprantu, kad ponia Šimonytė nėra finansų ministrė, kuri nesupranta, ką daro, todėl darau labai aiškią išvadą – šiam įstatymui kažkas darė įtaką ir jis padarė Vilniui žalą. Todėl prašome kompensuoti Vilniaus miesto gyventojams 18 mln. Lt. Juolab kad Finansų ministerija tas pajamas buvo įskaičiavusi į miesto biudžetą. Tik praėjus metams, kai šių metų pradžioje gavome 2012 metų ataskaitą, pamatėme, kad trečdalio nekilnojamo turto mokesčio Vilniaus miestas pirmą kartą nėra surinkęs“, – kalbėjo A.Zuokas.
18 mln. Lt, anot Vilniaus mero, yra vienas naujas vaikų darželis. Arba dvigubai daugiau gatvių remontų, nes tam šiemet skirta tik 16 mln. Lt, vadinasi, būtų galima remontuoti ne tik pagrindines gatves, bet ir daugiabučių kiemus.
I.Šimonytė kaltinimų nesupranta
I.Šimonytė sako kaltinimus vertinanti kaip A. Zuoko ir A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės santykių išraišką.
„Patys įstatymo pakeitimai buvo padaryti tam, kad būtų sulygintos bankų veiklos ir finansinio lizingo veiklos, kadangi ir vienu ir kitu atveju vyksta finansavimo sandoris, tik vienu atveju nuosavybė paskolos gavėjui pereina iškart, bet turtas tuojau pat įkeičiamas bankui ir bankas nemoka jokio NT mokesčio, o lizingo atveju nuosavybė pereina sandorio pabaigoje“, – kalbėjo buvusi finansų ministrė.
Pasak jos, jeigu žiūrėtume į kitus mokesčio įstatymus, tai nusidėvėjimą skaičiuoja ekonominis turto savininkas ir logiška, kad jis ir turėtų už turtą mokėti mokestį.
Vilniaus miesto savivaldybė tai pat sako, kad dėl įstatymo pakeitimų padaugėjo žmonių, kuomet asmenys ėmė vengti mokesčio mokėjimo, kai jie nekilnojamąjį turtą faktiškai naudoja tačiau vengia įforminti naujos statybos ar rekonstrukcijos baigtumą.
„O istorija su faktiškai naudojamu turtu nelabai suprantu ką ponas meras nori man pasakyti, – kaltinimus komentavo I.Šimonytė. – Įstatymas neleidžia išsisukti nuo turto mokesčio todėl, kad turtas yra įregistruotas registre, nes įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad neregistruotas turtas yra neapmokestinamas tik tuo atveju, jei jis yra faktiškai naudojamas. Jeigu neregistruotas turtas yra faktiškai naudojamas, tokio turto savininkui reikia mokėti mokestį nepaisant to, kad turtas nėra kaip fizinis vienetas įregistruotas registre.“
Ji pridūrė, kad dėl neregistruojamo turto yra kontrolės problemų, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Paklausta, kaip vertina sumą – 18 milijonų, dėl kurios neva dėl įstatymo pataisų neteko Vilniaus miesto savivaldybė, I. Šimonytė aiškino, kad didelė dalis mero skelbiamos negautos sumos buvo susijusi su tuo, kad viena įmonė perskaičiavo turto mokestį už penkerių metų laikotarpį. „Tikrai neprisimenu tokio masto sumų, susijusių su šia įstatymo pataisa“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji priminė, kad Vilniaus miesto savivaldybė dėl nesurinktų pajamų iš NT mokesčio šiemet gavo didesnę dalį gyventojų pajamų mokesčio – Vilniui tenkanti dalis padidinta nuo 40 iki 42 procentų.
„Jei Generalinei prokuratūrai ar žurnalistams kils kokių klausimų, mielai į juos atsakysiu“, – sakė I.Šimonytė.
A.Kubilius: „Nelengva būtų rasti kitą, savo absurdiškumu prilygstantį politinį veiksmą“
ATNAUJINTA 14.25 val. Reaguodamas į Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko sprendimą kreiptis į Generalinę Prokuratūrą dėl buvusios Vyriausybės Seimui pateiktų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimų, Seimo opozicijos lyderis, buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pažymėjo, kad nelengva būtų surasti kitą, savo absurdiškumu prilygstantį politinį veiksmą.
A. Kubilius sakė: „Tikiuosi, kad vis labiau artėjant savivaldybių tarybų rinkimams vilniečių išrinkti tarybos nariai, nepaisant pačių įspūdingiausių A. Zuoko viešųjų ryšių akcijų, suvoks savo atsakomybę ir ilgai nelaikys pareigose vadovo, vedančio miestą į bankrotą“.
Seimo opozicijos lyderis atkreipė dėmesį į praėjusią savaitę išsakytas Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pastabas, kad dalis savivaldybių gali tapti valstybės finansinių problemų priežastimi, nes nesusitvarko su skolomis, nemažina išlaidų, didina biudžeto deficitą.
„Šios pastabos pirmiausia buvo adresuotos Vilniaus miesto savivaldybės vadovui, kuris, nepaisydamas didžiulių įsiskolinimų, ir toliau bando įgyvendinti įvairius, kartais net ir labai egzotiškus projektus“, – dėl susidariusios situacijos sostinės merui atkirto buvęs Premjeras.
Parlamentaro nuomone, A. Zuokas dėl prastos savivaldybės finansinės situacijos pirmiausia turėtų pats imtis ryžtingų fiskalinės drausmės priemonių, o ne ieškoti kaltų ten, kur jų nėra.