Vilniaus meras pristatė situaciją dėl vakcinų panaudojimo ir pasiūlymus dėl vakcinacijos.
Nepasiruošti – neatsakinga
Anot R.Šimašiaus, jeigu rudenį ateis ketvirtoji COVID-19 banga, o būsime jai nepasiruošę, kaip buvome nepasiruošę ir pirmosioms, tai būtų labai neatsakinga. Nes situacija per pastaruosius pusantrų metų visiškai pasikeitė.
„Pirmoji banga mus užklupo visiškai netikėtai, nieko neturėjome – nei respiratorių, kaukių, nei asmens apsaugos priemonių, ir tai buvo didysis iššūkis. Antroje bangoje, kaip ir pirmojoje, buvo klausimas, kur testavimas, kai reikia suvaldyti ir užčiaupti virusą pačioje pradžioje.
Antros ir trečios bangos atveju testavimas buvo labai aktualus, trečios bangos metu atsirado skiepų, bet jie buvo tik tiems, kurie pirmosiose linijose, – t.y. gydytojams, slaugos darbuotojams.
Šiandien situacija visiškai kita – skiepų pakanka, testavimas yra aktualus, bet tik ribiniais atvejais, tai nėra jokia panacėja. Šiandien pasitinkant ketvirtą bangą turime situaciją, kai skiepų į valias, o norinčiųjų skiepytis ratą jau išsėmėme“, – sakė meras.
Pirmam skiepui ateina mažai
Anot Vilniaus vadovo, sostinėje kartu su dar keliais Lietuvos miestais situacija yra geriausia – paskiepyta daugiau nei 50 proc. gyventojų, tačiau šie skaičiai nėra tokie, kokių reikėtų. Vis dėlto meras dėkojo savo komandai, nes ypač nelietuviškai kalbantiems žmonėms sunkiau pasiekiama informacija ir jie vangiau eina skiepytis.
„Gegužės mėnesį skiepydavome per dieną apie 10 tūkst. žmonių, net ir daugiau, o šiandien maksimaliai 2,5 tūkst., iš kurių apie 60 proc. yra revakcinacijai. Pirmam skiepui ateina labai mažai žmonių“, – sakė R.Šimašius.
Norintieji jau pasiskiepijo, iš kitų esą gali išgirsti keistų pamąstymų – kad skiepysis rudenį, ilgiau palauks po persirgimo ir pan. Yra ir žmonių, kurie tiesiog patingi ir neprisiruošia ateiti. Todėl ir imamasi kitokių priemonių.
„Ir šitas vakcinavimo centras miesto centre (Lukiškių a. – red.past.), ir autobusiukas, ir didelis autobusas važiuoja prie darbo vietų, prekybos centrų, tai, kas leidžia abejingiems, neprisiruošusiems, neturintiems aiškios nuomonės pasiskiepyti“, – sakė R.Šimašius.
Meras aiškino, kad einama bei kalbamasi su tais, kurie įtikėję antivakserių tiesomis. Vieni nusiteikę radikaliai, kiti – jeigu nebus rimtesnių paskatų skiepytis.
Jis neslėpė, kad ne visos gautos vakcinos sunaudojamos, tarkim, teksią išpilti kelis tūkstančius „Moderna“ – jų skiepijimo centrai tiesiog nesunaudoja.
Nuo rugpjūčio pradžios nebebus vakcinacijos centro „Litexpo“, skiepyti ketinama poliklinikose, vaistinėse, autobusuose ir t.t.
Iš valstybės norėtųsi, kad būtų nustota subsidijuoti neatsakingumą.
Ragina nemokėti už testavimą
„Iš valstybės norėtųsi, kad būtų nustota subsidijuoti neatsakingumą. Galiu pasakyti iliustraciją, kai prieš porą savaičių buvo nuspręsta net tiems, kurie nori keliauti į užsienį, uždegti žalią šviesą ne tik vakcinuotiems, bet ir prasitestavusiems. Ir buvo nuspręsta, kad net ir tokiu atveju testas yra nemokamas, kuris šiaip kainuotų 70 eurų ir jis kainuoja mokesčių mokėtojams 70 eurų, bet dabar padarytas nemokamas tiems, kurie nenori skiepytis, bet nori keliauti.
Mes iš karto per dieną sulaukėme besitestuojančių paaugimo skaičiaus nuo šimto iki 800, tai yra plius 700 žmonių. Galima daryti labai aiškią prielaidą, kad plius kokie 500 žmonių būtų pasiskiepiję, jeigu nebūtų tokio neatsakingumo finansavimo. Labai kviečiu tai atšaukti.
Turime pasakyti, kad ne testavimas yra priemonė kovai su kovidu, o skiepai – vakcina yra išrasta“, – teigė R.Šimašius.
Per dieną sulaukėme besitestuojančių nuo 100 iki 800 žmonių. Galima daryti prielaidą, kad kokie 500 būtų pasiskiepiję, jeigu nebūtų neatsakingo finansavimo.
Nenori didesnės rizikos
Vilniaus meras taip pat minėjo darželius ir mokyklas, kur personalas nebūtinai pasiskiepijęs. Esą gerai, kad plečiamas sąrašas specialybių, kurių atstovai privalo nuolat testuotis, tačiau vis dėlto jis įsitikinęs, kad norint saugiai mokyti vaikus, specialistai turėtų arba skiepytis, arba testuotis nuolat savo lėšomis.
„Pateiksiu gal netinkamą pavyzdį: jeigu ateis iš vakar išgėręs vairuotojas, tai jis nebūtinai padarys avariją vairuodamas viešojo transporto autobusą, tačiau rizika daug didesnė. Taip ir su nepasiskiepijusiais žmonėmis – nebūtinai jie apkrės kitus, bet rizika daug didesnė.
Man atrodo, kad tai yra apie kitų žmonių teises, asmeninę atsakomybę, apie tai turime kalbėtis ir sakyti dabar. Tada, bent jau Vilniuje, galime turėti per 5 tūkst. per dieną, ateinančiųjų skiepytis“, – teigė meras.
Dabar reikia kalbėti apie skiepijimą ir neakcentuoti testavimo – pastarasis svarbus, tačiau tik tuomet, kai susergama, turimas kontaktas su sergančiuoju, įsitikinęs meras. Kitu atveju vis dėlto turėtų būti raginama skiepytis.
Ruduo artėja, žmonės skaičiuoja – eisiu į darbą ar ne, galėsiu naudotis tokiomis priemonėmis ar ne. Turi būti aiškumas – jeigu bus karantinas, tai ne visiems.
R.Šimašius akcentavo ir tai, kad rudenį negali būti vienodo karantino nesiskiepijusiems ir pasiskiepijusiems. Jo teigimu, svarbu suvokti ir valstybei paskelbti – priemonės bus taikomos tiems, kas elgiasi neatsakingai. Nes esą išties nėra tinkama, kai vieni skiepijasi, elgiasi atsakingai, kiti rengia politines manifestacijas, o pasekmes patiria atsakingieji.
„Ruduo artėja, liko pusantro mėnesio ir žmonės skaičiuoja – eisiu į darbą ar neisiu, galėsiu naudotis tokiomis priemonėmis ar negalėsiu. Tai aiškumas turi būti – jeigu bus karantinas, tai jis bus ne visiems“, – teigė Vilniaus meras.
Tad būtina paskelbti, kad priemonės bus taikomos neatsakingiems, o ne visiems, tai, anot R.Šimašiaus, „esmių esmė“.
Paklaustas, galbūt skatins norą skiepytis loterijomis, meras teigė, kad tikrai ne, esą galbūt vilniečiai loterijomis mažiau ir tiki. Anot R.Šimašiaus, vis dėlto kur kas dažnesnė priežastis, kodėl žmonės nesiskiepija, yra tingulys – tai rodo, kad atvažiavimas iki namų efektyvus.
Sulaukė priekaištų dėl išpiltų vakcinų
Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigė, kad „Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto neįspėjo apie artėjančią 5 tūkst. „Moderna“ vakcinų galiojimo pabaigą, todėl nebebuvo galimybės jų pasiūlyti kam nors kitam“.
R.Šimašius teigia, kad tai nėra tiesa, esą ministerija tikrai buvo informuota laiku – daugiau nei savaitę kalbėta apie tai.
„Rytoj apie 4 tūkst. „Moderna“ vakcinos teks išpilti, kurios buvo gautos birželio viduryje jau atšildytos.
Aš suprantu, kad paskutinėmis savaitėmis galbūt sunku jau ir į užsienio šalis nusiųsti, nes yra logistikos, kitų šalių reguliacijos barjerai. Bet į ateitį tai reikia spręsti. Žinau, kad kitos savivaldybės jau į priekį atsisakinėja tų vakcinų dėl to, kad nėra tikri, kad suskiepys, nenori atsidurti tokioje situacijoje“, – teigė meras.
Kaip teigta ministerijos pateiktame atsakyme BNS, „Vilniaus savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas, ir apie šį faktą SAM sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios – nepaliekant galimybės pasiūlyti kitoms savivaldybėms ar pabėgėlių centrams“.
„Kai savivaldybės pasiima vakcinas, jos jas atšildo, tuomet jų galiojimo laikas sutrumpėja. Atšildytos „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinos turi būti sunaudotos per vieną mėnesį, „Janssen“ – per tris mėnesius. Po to, kai vakcinos paliko ESSC sandėlius ir buvo perduotos savivaldybėms, sekti jų realizavimo terminus jau yra savivaldybių atsakomybė“, – teigia ministerija.
Pasak SAM, nors utilizuotų vakcinų skaičius didelis, savivaldybės deda pastangas skiepyti gyventojus, todėl „turime ramiai vertinti žmogiškąsias klaidas“.
Ministerijos duomenimis, kitoms savivaldybėms irgi tenka utilizuoti nedidelius kiekius atšildytų vakcinų.
„Kai savivaldybės kreipiasi dėl vakcinų, kurių nespėja sunaudoti, ministerija stengiasi jas nukreipti kitur“, – teigia SAM.
Lietuvoje nepanaudota šiuo metu per 825 tūkst. vakcinos dozių.
