2003 m. išrinkti Vilniaus merą pavyko tik iš ketvirto karto. Pirmuoju bandymu A.Zuoką nurungė socialdemokratas Gediminas Paviržis, tačiau praėjus keliems mėnesiams po rinkimų Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad rinkimai buvo neteisėti. Esą tokį sprendimą nulėmė Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad Seimo narių dalyvavimas mero rinkimuose prieštarauja Konstitucijoje. Renkant merą dalyvavo tuometiniai Seimo nariai Vladimiras Orechovas, Vasilijus Fiodorovas ir Eduardas Šablinskas.
Detektyvas – dėl V.Drėmos
Kelis kartus atidėliojus birželio pabaigoje meru vis dėlto buvo išrinktas A.Zuokas, gavęs 26 miesto tarybos narių balsus. Jo oponentas – G.Paviržis – surinko vos dviem mažiau – 24 balsus.
Tačiau vėl atsisėdęs į mero kėdę A.Zuokas labai džiaugtis neturėjo galimybių, mat tuoj po šių rinkimų jam teko aiškintis STT pareigūnams dėl taip vadinamo mero rinkimų detektyvo, kuris esą prasidėjo dėl V.Drėmos pareiškimo. Jame šis tarybos narys teigė, kad keletas „Rubikon“ įmonių grupėje dirbančių žmonių darė jam spaudimą, versdami balsuoti už A.Zuoko kandidatūrą per mero rinkimus. Nors V.Drėma gynėsi jokio pareiškimo nerašęs, STT tyrimą tęsė.
2003 balandį vykusiuose rinkimuose kartu su liberalais į tarybą patekęs V.Drėma iš pradžių palaikė A.Zuoką, tačiau prieš pat lemtingą balsavimą pradingo. Kaip paaiškėjo vėliau, jis atsidūrė ligoninėje. Pritrūkus balsų A.Zuokas meru išrinktas nebuvo, jį pakeitė G.Paviržis. A.Zuokas į mero pareigas grįžo po kelių mėnesių, bet visą tą laiką sklandė gandai apie konkuruojančių politinių jėgų neva perkamus Vilniaus miesto tarybos narių balsus.
Nors A.Zuokas gynėsi jokios nusikaltimo nepadaręs ir tarybos nario V.Drėmos nebandęs papirkti, teismas nusprendė kitaip ir politikui skyrė 100 MGL dydžio – 12 500 litų baudą.
Tvirtos daugumos nėra
Šių rinkimų scenarijus taip pat panašus. Tvirtos daugumos neturint nė vienai politinei jėgai, kai kurių politikų apsisprendimas gali tapti viską lemiančiu. A.Zuokas tvirtina turintis pakankamai rėmėjų. Be 12 A.Zuoko ir Vilniaus koalicijos narių, patekusių į miesto tarybą, šį politiką mero rinkimuose esą parems 5 socialdemokratai, 8 „darbiečiai“ ir 2 Rusų aljanso atstovai.
Tačiau ši dauguma būtų minimali – 27 tarybos nariai iš 51. Be to, Rusų aljanso atstovai tvirtina nesiskirsiantys su savo partneriais rinkimuose Lenkų rinkimų akcija. O pastarieji labiau linkę valdančiąją koaliciją sudaryti su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).
Neatmetama, kad Rusų aljanso narių nuomonę gali pakeisti pastaruoju metu ne kartą girdėti TS-LKD lyderių pasisakymai, kad konservatoriai Vilniuje neturėtų bendradarbiauti su KGB dirbusiais dabartiniais politikais. Kalba sukasi apie Rusų aljanso atstovą Viktorą Balakiną.
Vilniuje kol kas tik vienintelė Darbo partija nėra tiksliai pasakiusi, kurį kandidatą palaikys. Praeitos savaitės pabaigoje Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad jis nori prie derybų stalo susodinti abu pagrindinius kandidatus – A.Zuoką ir R.Alekną.
