Už konservatorių D.Kreivį Vilniaus mero rinkimuose balsavo 19 565 vilniečiai. Už partiją – 34 101 rinkėjas.
Taigi D.Kreivio nepalaikė 14 536 konservatorių rinkėjai.
D.Kreivys liko ketvirtas.
Panašiai rezultatai prieš ketverius metus susidėliojo taip pat ketvirtam likusiam konservatorių kandidatui į Vilniaus merus Mykolui Majauskui. Tuomet už jį balsavo 19 293 rinkėjai, o už konservatorius – 32 713 rinkėjų.
Pats D.Kreivys sako, kad toks rezultatas nenustebino. Jis taip pat atsiminė M.Majausko atvejį.
„Vilniuje tas nuolat yra. Prieš ketverius metus tas pats buvo su M.Majausku. Turbūt pagrindinė priežastis yra ta, kad yra pasirinkimas didelis kandidatų dešinėje pusėje. Turbūt dalis Tėvynės sąjungos rinkėjų balsavo arba už Remigijų Šimašių, arba už Artūrą Zuoką. Skaldėsi balsai“, – konstatavo jis.
D.Kreivys nenorėjo sutikti, kad jis nesubūrė partijos rėmėjų. Anot jo, tiesiog kiti kandidatai buvo labai stiprūs. Kurį iš jų palaikys antrame ture, D.Kreivys sako dar neapsisprendęs.
„Matot patys, kaip atrodo einantys pareigas merai. Jie turi tam tikrą simpatiją rinkėjų visuose miestuose. Čia reikėtų ieškot priežasties“, – aiškino jis.
Tiesa, D.Kreivys sutiko, kad galbūt būtų padėjusi ankstyvesnė rinkimų kampanija, ir pripažino, kad pats buvo geriau žinomas iš nacionalinės, o ne miesto politikos.
G.Landsbergis: balsuoja strategiškai
Pirmadienį ryte spaudos konferencijoje apie prastesnius nei partijos D.Kreivio rezultatus paklaustas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad toks rezultatas esą susiklosto todėl, kad konservatorių rinkėjai balsuoja strategiškai.
„Dėl konkrečiai mūsų partijos kandidato galimybių ar kokių nors lubų, tai aš manau, kad didelė dalis rinkėjų, kurie Seimo rinkimuose Vilniuje palaikė Tėvynės sąjungą, yra tie vadinamieji strateginiai balsuotojai, kurie balsuoja už tą kandidatą, kuris, jų nuomone, laimės. Todėl jie dažnai atsisako politinės, partinės preferencijos, bet žiūri, kad suteiktų daugiausia šansų tam kandidatui laimėti, kuris nėra blogiausias“, – aiškino G.Landsbergis.
Kita vertus, G.Landsbergis pripažino, kad situacija verta analizės ir išvadų.
Kaune ir Klaipėdoje situacija ta pati
Situacija išties keista, nes už partiją daugiau nei už merą žmonės balsuoja ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Konservatorių kandidatė į Kauno meres šiemet taip pat gavo mažiau balsų nei ją delegavusi partija. Už Jurgitą Šiugždinienę balsavo 16 235, o už konservatorius – 21 743 kauniečiai.
Tačiau prieš ketverius metus Kauno meru siūlytas Andrius Kupčinskas buvo gavęs daugiau balsų nei partija. Už jį balsavo 29 679 rinkėjai, o partija gavo 27 969 balsus.
Klaipėdoje šiemet į meres kelta Agnė Bilotaitė gavo 7477 balsus, o TS-LKD palaikė 7716 rinkėjų. Prieš ketverius metus A.Bilotaitė gavo 5860 balsų, o partija – 6131.
V.Valentinavičius: tai kadrų stoka
Politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, buvęs TS-LKD narys ir buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius tikino, kad konservatorių keliami kandidatai į merus didžiuosiuose miestuose yra tiesiog per silpni, ir partijos rinkėjai už tai konservatorius baudžia.
„Tokie pasirinkimai rodo, kad rinkėjai partiją vertina geriau negu jos siūlomus kandidatus. Tiesą sakant, tokių komentarų, kad D.Kreivio kandidatūra yra silpna, girdėjosi gerokai iki rinkimų. Buvo stebėtasi, kad Tėvynės sąjunga gali pasiūlyti tik tokį kandidatą, bet, matyt, geresnių ir norinčių kandidatuoti neatsirado. Anksčiau tai vadindavosi kadrų trūkumu“, – kalbėjo jis.
V.Valentinavičiaus teigimu, konservatorių problema yra ne tik merų renkami balsai didžiuosiuose miestuose, bet ir partijos renkami balsai.
„Rezultatas galėtų būti daug geresnis. Nominaliai – ji laimėtoja, bet iš tiesų po ketverių metų pridėta ne kažin kas. Partijai, kuri šešerius metus opozicijoje, jau laikas būtų perimti iniaciatyvą. Ir sąlygos klostėsi palankiai – pagrindiniai konkurentai valdžios partija, kuri natūraliai gauna kritikos, liberalai sąmyšyje, socdemai skilę. Atrodė, kad tai idealios sąlygos pajudėti į priekį, bet tai neįvyko“, – teigė jis.
Pasak V.Valentinavičiaus, pastaruoju metu atrodo, kad konservatoriai guli ant sofų ir rašo feisbuke, bet idėjų smarkiai stokoja.
„Amžiumi atsinaujinę, atjaunėję veidai, bet ką jie galvoja, mes žinome mažiau. Idėjinis susilpnėjimas yra akivaizdus“, – sakė politologas.
Todėl jam nenuostabu, kad prasti ne tik D.Kreivio, bet ir J.Šiugždinienės, ir A.Bilotaitės rezultatai.
„Kandidatų silpnumas įsipiešia į bendrą politinio neįgalumo ir nieko nedarymo paveikslą“, – vertino V.Valentinavičius.
Pasak jo, A.Kupčinskas bent jau norėjo kovoti, todėl jo ir rezultatas buvo geresnis nei kitų konservatorių kandidatų, kurie dabar, pasak politologo, į rinkimų kampaniją nedėjo jokių pastangų.
