Socialinis būstas – ne už ačiū
Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, socialinis būstas yra skiriamas mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. Užsirašydami į eilę, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus, o jų deklaruotas turtas ir pajamos turi neviršyti nustatytų dydžių. Pavyzdžiui, asmens be šeimos grynosios metinės pajamos turi neviršyti 5 750 eurų, turtas – 11 625 eurų.
Skaičiuojama, kad vien Vilniaus mieste eilėje gauti socialinį būstą laukia apie 1800 žmonių, o visoje Lietuvoje tokių gyventojų yra per 10 tūkstančių.
Skiriant socialinį būstą, nuomojamos patalpos turi atitikti įstatymų nuostatas. Vienam asmeniui skiriamo būsto plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalus asmuo.
„Didžiausias poreikis Vilniaus mieste yra vieno kambario socialinių būstų. Pastarųjų laukia negalią turintys asmenys, vieniši senjorai ir našlaičiai, išėję iš globos namų. Panaši situacija yra ir kituose šalies didmiesčiuose“, – teigia T.Balsevičius.
Klaidinga manyti, jog asmenys, gyvenantys socialiniame būste, už jį nemoka.
Klaidinga manyti, jog asmenys, gyvenantys socialiniame būste, už jį nemoka. Nuomininkai privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Šiuo metu Vilniaus mieste socialinių būstų nuomos kaina siekia apie 0,85 euro už vieną kvadratinį metrą, kai vidutinė nuomos kaina Vilniaus mieste yra apie 10 eurų už kvadratinį metrą. Vidutinio socialinio būsto plotas yra apie 42 kvadratinius metrus.
Socialinio būsto nuomininkai privalo mokėti ir visus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.). Atlikti einamąjį būsto remontą – taip pat nuomininko pareiga.
T.Balsevičius pažymi, kad egzistuoja paramos forma, kai socialinis būstas asmenims suteikiamas ne eilės tvarka. „Paprastai į šią grupę patenka sunkią negalią turintys žmonės, kai jų darbingumas neviršija 25 proc. ir daugiavaikės šeimos, auginančios penkis ir daugiau nepilnamečių vaikų. Taip pat eilėje nelaukia kritinėse situacijose atsidūrę žmonės, pavyzdžiui, jei jų namai sudegė ir tai buvo vienintelis šeimos turtas“, – pasakoja T.Balsevičius.
Galimybė – nuomotis būstą už rinkos kainą
Anot T.Balsevičiaus, šeimos, kuriose yra keli asmenys, pastaraisiais metais gana aktyviai renkasi nuomos mokesčio kompensacijos formą. Tai reiškia, kad jos rinkoje susiranda nuomojamą būstą, o savivaldybė gali kompensuoti dalį nuomos mokesčio.
Kompensacijos dydis 2020 metų pradžioje buvo 92,42 euro vienam asmeniui. Nuo šių metu liepos 29 d. pasikeitus kompensacijos apskaičiavimo tvarkai, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis asmenims ir šeimoms priklauso nuo nuomojamo būsto ploto, šeimos narių skaičiaus ir kt. Pavyzdžiui, 1 asmeniui, išsinuomojusiam 10 kvadratinių metrų būstą, kompensacijos dydis preliminariai siektų 144,40 euro per mėnesį. Per 2019-uosius tokia pagalba Vilniuje pasinaudojo apie 790 šeimų ir asmenų.
„Jei šeimą sudaro, sakykime, 4 ar 5 asmenys, beveik 400 eurų sumą už būsto nuomą padengia savivaldybė – prisidurti išeina sąlyginiai nedaug. O štai vienam asmeniui rasti itin pigų būstą rinkoje yra sunkiau“, – pastebi T.Balsevičius. Kartu jis pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nusprendus papildomai paremti vienišus asmenis (200 eurų – vienišus asmenis, likusius be tėvų globos; 300 eurų – vienišus asmenis, neįgaliuosius), ši paramos forma jautriausioms grupėms tapo prieinamesnė.
Paprastai kaimynai net nežino, kad šalia jų gyvenantys asmenys būstą nuomojasi su savivaldybės pagalba.
Pastarasis modelis, kuomet šeimos pačios nuomojasi būstą ir gauną kompensaciją, „Vilniaus miesto būsto“ direktoriaus teigimu, padeda asmenims lengviau integruotis į visuomenę bei mažina socialinę atskirtį. „Paprastai kaimynai net nežino, kad šalia jų gyvenantys asmenys būstą nuomojasi su savivaldybės pagalba. Tai padeda išvengti išankstinio nusistatymo, mažina pasipriešinimą. O ir pačios šeimos, kiek tenka bendrauti, tokiu būdu mokosi savarankiškumo, yra suinteresuotos stengtis“.
Gaunantiesiems mažas pajamas yra ir kitų paramos formų, pavyzdžiui, galima pasinaudoti valstybės iš dalies kompensuojama būsto paskola. Ja gali pasinaudoti: neįgalieji, kurių darbingumas – 40 procentų ir mažiau; našlaičiai iki 36 metų; jaunos šeimos iki 36 metų; daugiavaikės šeimos, turinčios tris ir daugiau vaikų.
Stengiasi užtikrinti gyventojų integraciją
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė disponuoja maždaug 1000 socialinių būstų, juose gyvena nuomininkai. Kasmet skelbiami pirkimai naujiems būstams įsigyti. Per praėjusius metus, pasak T. Balsevičiaus, savivaldybė nupirko apie 40 naujų būstų, per šiuos metus numatyta įsigyti dar apie 60 būstų, 20 jų turėtų būti pritaikyti specialiųjų poreikių turėtojams.
„Vilniaus mieste puoselėjame požiūrį, jog didelės koncentracijos socialinių būstų gyventojų viename mikrorajone neturėtų būti, tad ieškodami butų, žvalgomės į įvairias vietas. Savivaldybė stengiasi užtikrinti, jog viename name nebūtų daugiau nei 5 procentai socialinių būstų“, – teigia įmonės direktorius.
Pasak pašnekovo, šiandien visuomenėje požiūris į socialinių būstų gyventojus nėra vienareikšmiškai teigiamas, tačiau situacija gerėja. „Iš praktikos matau, jog 90 procentų socialinio būsto gyventojų yra tvarkingi žmonės, tiesiog gyvenime dėl vienokių ar kitokių, dažniausiai skaudžių, aplinkybių atsidūrę atitinkamose situacijose. Privalome jiems padėti“, – įsitikinęs „Vilniaus miesto būsto“ direktorius T. Balsevičius.
