Mokys atskirai
Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad ši savivaldybė nuo rugsėjo 1-osios turės savo tvarką dėl įtraukiojo ugdymo – vaikai su specialiaisiais poreikiais mokysis tose pačiose mokyklose, bet atskirose erdvėse.
Kaip Ž.Pinskuvienė sakė 15min, kiekvieną vaiką mokykla vertins individualiai – jo galimybes, elgesio modelius, nes vieni yra pasyvesni, kiti agresyvesni ir t.t.
„Jeigu tai yra agresyvesnės formos tam specialiųjų poreikių vaikui, tai tie vaikai ryte atėjo į mokyklą, visi kraunasi daiktus, viena mokytoja gražiai pasiėmė tą vieną vaiką, kita – kitą, nes mes papildomai skyrėme lėšų, papildomai priėmėme žmonių, tai jos pasiėmė tuos vaikus ir nusivedė į kitą erdvę. Mes iš bibliotekos padarėme tokias nedideles jaukias klases. Ir viskas, su tuo vaiku dirba.
Kai muzika, vėl kartu, mokytoja ateina su juo, yra kartu, per kūno kultūrą vėl kartu, per pertraukas vėl jį integruoja į tą klasę. Bet ne tada, kai lietuvių k., matematika, anglų, tie sunkesni ir rimtesni dalykai, kai vaikams reikia susikaupimo“, – kaip vyks ugdymas, aiškino Ž.Pinskuvienė.
-
Kitoks požiūris į įtraukųjį ugdymą: niekada nebūsime tam visiškai pasiruošę, tai ko laukti?
-
Švietimo viceministras: specialiųjų poreikių turinčių vaikų priėmimas rugsėjį neaugs
-
Živilė Pinskuvienė. Įtraukusis ugdymas sukuria daugiau problemų negu jų išsprendžia
-
Širvintos turės savo tvarką dėl įtraukiojo ugdymo: vaikai su specialiais poreikiais – į atskiras erdves
Geriau nei vaikas specialiojoje mokykloje
Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija yra viena tų mokyklų, kuriose įtraukusis ugdymas vykdomas jau ne vienerius metus. Direktorius Rimantas Remeika noriai dalijasi patirtimi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Širvintų rajono savivaldybės sprendimai jį gerokai nuvylė.
„Tai vis geriau nei vaikas specialioje mokykloje, taip pasakysiu. Tai yra geriau, negu vaikas visai atskirtas. Bet tai nėra įtraukiojo ugdymo filosofija. Išties individualių poreikių vaikų būna visokių, tie poreikiai specialiai išreikšti – nerimas, pykčio nevaldymas, autizmo spektras, disleksija. Čia begalė yra tų individualių poreikių.
Jeigu tokie vaikai nevaldo pykčio ar kitų emocijų, jie labai jautrūs aplinkai, kartais susierzina. Tai ir yra mokytojo padėjėjo užduotis glaudžiai dirbti su vaiku ir matyti, kada jau ta rizika ateina.
Bet šitie vaikai yra ugdomi, kaip ir apskritai gyvenime, jie yra toje pačioje terpėje, vadinasi – klasėje. Jiems yra skiriamas mokytojo padėjėjas. Taip, jeigu tokie vaikai nevaldo pykčio ar kitų emocijų, jie labai jautrūs aplinkai, kartais susierzina. Tai ir yra mokytojo padėjėjo užduotis labai glaudžiai dirbti su vaiku ir matyti, kada jau ta rizika ateina. Tada jis gali išvesti į kažkokią kitą aplinką tą vaiką, sudominti jį kažkuo kitu, kad galėtų tas vaikas grįžti į normalias vėžes.
Bet ne išvesti per vieną ar kitą pamoką ir dirbti atskirai... Negalima taip segreguoti, išvesti iš vienų pamokų, į kitas parvesti. Jeigu vaikas turi kažkokių intelekto sutrikimų, tai jam numatytos specialios programos, jis dirba lengviau, bet toje pačioje patalpoje mokytojo padėjėjas jam padeda dirbti“, – kalbėjo R.Remeika.
Jis paminėjo, kad kai kurie vaikai jaučiasi nepatogiai, kai padėjėjas visą laiką sėdi šalia, pasitaiko atvejų, kai tėvai prašo, jog tie padėjėjai kartais atsitrauktų. Anot R.Remeikos, visada atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius, tokius tėvų prašymus, nes vaikai įvairiai reaguoja.
„Bet taip pasakyti, kad muzikos pamokoje leisim, o lietuvių kalbos neleisime, tai tada, atleisk Viešpatie, čia segregacija“, – nusivylimo neslėpė direktorius.
Jis neneigė, kad situacijų būna visokių, vis dėlto niekaip nesutiko, jog tokia tvarka kam nors bus gera.
Bet taip pasakyti, kad muzikos pamokoje leisim, o lietuvių kalbos neleisime, tai tada, atleisk Viešpatie, čia segregacija.
„Jeigu vaikas nevaldo emocijų, pykčio, tai kodėl turime jį išvesti? Kaip vaikas tada jausis? Kas jis – žvėriukas koks nors, vilkas, kad jį reikia kažkokiame gardelyje laikyti? Negalima taip.
Čia diskredituoja visą įtraukiojo ugdymo filosofiją ir sampratą. Iš kitos pusės, tai yra geriau, negu iš viso vaiko neleisti į mokyklą“, – kalbėjo R.Remeika.
Integracija, jeigu vaikai susitiks tik per tam tikras pamokas ar pertraukas, nevyks, įsitikinęs direktorius. Jis priminė, kad JAV įtraukiojo ugdymo įstatymą priėmė jau maždaug prieš 50 metų, tai tuomet ten esą girdėjusi ir mokyklų vadovų balsai, kaip jie tuos vaikus priims ir mokys, jeigu jų net nėra matę.
„Jeigu mes nežengsime to žingsnio, mes niekada nežengsime. Jeigu nematėme tokių vaikų, tai jų ir nematysime. Jeigu mums lengva užsimerkti, gyvenkime kaip stručiai, įkišę galvas į smėlį, ir sakykime, kad nėra pas mus tų vaikų.
Mums reikia išmokti su tuo gyventi, reikia mokytis, dirbti, ieškoti galimybių. Niekas nesako, kad tai bus labai gerai, labai lengva. Su kiekvienu vaiku sudėtinga dirbti, iššūkis. Niekas nesako, kad tą sėkmę iš karto pajausite.
Taip sakau ir apie savo mokyklą – pas mus yra apie 100 tokių stipriai išreikštų individualių poreikių vaikų. Per metus aš galiu kokias dvi sėkmingas istorijas papasakoti. Taip, tik tiek, tą sėkmingą pokytį labai sunku fiksuoti“, – sakė R.Remeika.
Jeigu vaikas nevaldo emocijų, pykčio, tai kodėl turime jį išvesti? Kaip vaikas tada jausis? Kas jis – žvėriukas koks nors, vilkas, kad jį reikia kažkokiame gardelyje laikyti? Negalima taip.
Viceministras: merė pasirinko meluoti ir klaidinti
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas ministerijos išplatintame pranešime teigia privalantis „patikslinti merės pateiktą informaciją ir pataisyti vietas, kuriose merė, žinodama tikrą situaciją, pasirinko meluoti ir klaidinti žmones“.
„Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo 2024 m. rugsėjo visos mokyklos ir visi darželiai turi priimti specialiųjų ugdymo poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai, priėmė praėjusios kadencijos Seimas 2020 m.
Be to, įtraukusis ugdymas nėra naujiena Lietuvos švietime: Švietimo įstatyme dar 1991 m. buvo įtvirtinta, kad vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse. Ir dabar, dar iki visuotinio įtraukaus ugdymo nuostatos įsigaliojimo, net 90 proc. šių vaikų jau mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse.
Merei derėtų žinoti, kad specialiosios ugdymo įstaigos ir specialiosios klasės nėra uždaromos, ir nereikėtų klaidinti visuomenės. Specialiose mokyklose ugdomi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Tokios ugdymo įstaigos gali pasiūlyti ugdymą ir švietimo pagalbą mokiniui, taip pat ir medicininę, kokios negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos. Tėvai neprivalo savo vaiko perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas, jei mano, kad jų vaiko poreikius geriau atliepia specialioji mokykla.
Todėl čia labai svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms ir jų pedagoginėms-psichologinėms tarnyboms, kurių specialistų rekomendacijomis remdamiesi tėvai gali svarstyti sprendimus, o mokyklos organizuoti ugdymą, sudaryti ugdymo planus ir kita. Verta pažymėti, kad Širvintų rajone ir iki šio nebuvo nei specialiųjų klasių, nei specialiųjų mokyklų“, – aiškino viceministras.
Jis nurodė, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse įtvirtinta, kad pradiniame ugdyme klasėje gali būti nuo 8 iki 24 mokinių; pagrindiniame ugdyme – 8–30 vaikų, viduriniame ugdyme – 21–30 (yra numatyta išimčių). Laikomasi nuostatos, kad vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams ir atitinkamai yra mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje.
Merė turėtų žinoti, kad „sproginėja“ – šūkauja, konfliktuoja, mėto daiktus, smurtauja prieš mokytojus“ nebūtinai specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai ir kad kaip tik pastarieji dažniau tampa „sveikųjų“ patyčių objektu.
Taip pat rekomenduojama darželio grupėje, bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje ugdyti ne daugiau kaip 3 mokinius, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Taigi formuojant klases vienoje jų neturėtų mokytis keturi ar penki „tokie“ vaikai, kaip skelbia Širvintų rajono merė.
Širvintų rajono vadovė taip pat turėtų žinoti, kad „sproginėja“ – šūkauja, konfliktuoja, mėto daiktus, smurtauja prieš mokytojus“ nebūtinai specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai ir kad kaip tik pastarieji dažniau tampa „sveikųjų“ patyčių objektu, nes ne visi geba nuo jų apsiginti, paprašyti pagalbos.
Būtent specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai neretai yra drausmingi, paiso taisyklių, geba atpažinti savo emocijas, nes to nuo mažų dienų yra mokomi specialistų, lanko terapijas, socialines grupes, o dėl savo sutrikimų specifikos negeba meluoti, seka suaugusiųjų instrukcijomis ir kt.
Kita vertus, didžioji dalis mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, turi nedidelius ar vidutinius poreikius. Taip pat absoliuti dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių yra mokymosi sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai. Tokių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai savo elgesiu tinkamai atliepus jų poreikius nekelia didesnių iššūkių nei neurotipiniai vaikai“, – teigė I.Gaižiūnas.
Jo teigimu, pastebima, kad nuoseklus įtraukusis ugdymas gerina visų mokinių, ne tik turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus. Jis skatina visos bendruomenės socialinį ir emocinį augimą, stiprina gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti, gyventi įvairialypėje aplinkoje ir kuria atviresnę, atsakingesnę visuomenę.
„Širvintų rajono merės sprendimas dėl ugdymo organizavimo skirstant vaikus į atskiras erdves pabrėžia ir gilina atskirtį, skatina vaikų ir tėvų susipriešinimą, provokuoja pažeminimą ir tikrai nestiprina šios bendruomenės“, – Ž.Pinskuvienės ir jos vadovaujamos savivaldybės priimtus sprendimus įvertino švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Merės sprendimas dėl ugdymo organizavimo skirstant vaikus į atskiras erdves pabrėžia ir gilina atskirtį, skatina vaikų ir tėvų susipriešinimą, provokuoja pažeminimą ir tikrai nestiprina šios bendruomenės.
Pasak I.Gaižiūno, 2020–2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų: padidėjo beveik 100 mln. eurų nuo 74 mln. eurų 2020 m. iki 164 mln. eurų 2024. Įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalios mokymo gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.
„Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.
Merės požiūris yra esminis stabdis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui ir bendrai – visapusiškos jaunos asmenybės ugdymui. Įtrauktis – vertybinis procesas, sėkmei labai reikalingas bendruomenės palaikymas, telkiantys lyderiai. Jeigu pati bendruomenė (o ypač – jos lyderiai) netikės, nenorės, kad įtrauktis būtų sėkminga, jeigu „tie“ vaikai jiems trukdo augti, mokytis, dirbti, gyventi, nepadės jokie pinigai, specialistai, priemonės.
Beje, Širvintų r. rajono savivaldybė pati reikšmingai sumažino finansavimą įtraukiajam ugdymui. 2022 m. skyrė 292 tūkst. eurų, o jau 2023 m. skyrė tik 31,3 tūkst. eurų. Tuo tarpu valstybė 2022 m. Širvintoms skyrė 471 tūkst. eurų, o 2023 m. 522 tūkst. eurų.
2024 m. suplanuota Širvintoms skirti jau 600 tūkst. eurų. Valstybės finansavimas švietimo pagalbai Širvintose didėja, o Širvintų dalis mažėja, nors finansavimas turėtų būti pagal Savivaldos įstatymą tik iš savivaldybių“, – kritikos Širvintų savivaldybei negailėjo viceministras I.Gaižiūnas.
Ž.Pinskuvienė ragina stabdyti visą projektą
Atsakydama į visų pirma švietimo viceministro I.Gaižiūno priekaištus, savo nuomone dar kartą pasidalino Ž.Pinskuvienė. Tiesa, dabar ji jau patikslino, kad atskirai mokysis tik tie vaikai, kurie turi didesnę protinę negalią.
„Ar tikrai, gerbiamas viceministre, yra taip, kaip sakote jūs? O gal iš tiesų viskas yra atvirkščiai? Panašu, kad visoms Lietuvos mokykloms ir darželiams įsakydami nuo šios rugsėjo pirmosios visa apimtimi vykdyti šį nevykusiai ir skubotai parengtą įtraukiojo ugdymo projektą, tiesiog eilinį kartą susimovėte, kaip ir su kitomis švietimo srityje vykdytomis reformomis ir dabar stojate aklai ginti premjerės, švietimo ministrės ir apskritai visos konservatorių partijos munduro.
Taip, mes Širvintose priėmėme sprendimą, kad neturime teisės leisti, kad dėl konservatorių primestos nevykusios reformos kentėtų visi moksleiviai. Ėmėmės konkrečių veiksmų, kaip suvaldyti šio skubotai ir nevykusiai parengto projekto sukeltas krizes. Širvintų mokyklose vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, kalbu apie didesnę protinę negalią turinčius vaikus, bus ugdomi atskirose erdvėse.
Šiose erdvėse vyks ne visos pamokos, o tik tos, per kurias reikia didesnio susikaupimo ir dėmesio; atskirose erdvėse jiems bus suteikiamas dar didesnis dėmesys ir individuali pagalba, tuo pačiu apsaugosime visus kitus mokinius nuo situacijų, kurios anksčiau jiems sukeldavo baimę ir nerimą kai specialiųjų poreikių turintis mokinys viduryje pamokos imdavo smurtauti prieš mokytoją, garsiai šūkauti, mėtyti daiktus ir keldavo sumaištį klasėje. Tiek mokytojai, tiek visi mokiniai jausdavo nuolatinę įtampą kad tokie išpuoliai gali kartotis ir jie kartodavosi nuolatos“, - aiškina Širvintų rajono merė.
Ėmėmės konkrečių veiksmų, kaip suvaldyti šio skubotai ir nevykusiai parengto projekto sukeltas krizes. Širvintų mokyklose vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, kalbu apie didesnę protinę negalią turinčius vaikus, bus ugdomi atskirose erdvėse.
Ji pabrėžė esanti tikra, kad „tokių priemonių jūsų projekto sukeltai krizei suvaldyti turėtų imtis visos Lietuvos mokyklos“: „Na, bent jau tos, kurių vadovai nėra konservatorių ir liberalų partijų atstovai, priešingu atveju, esu tikra, jau rugsėjo pabaigoje Lietuvos moksleivių tėvai kartu su mokytojais išeis į gatves protestuoti prieš šį „įtraukiojo ugdymo“ projektą.
Prieš keletą dienų visų Lietuvoje veikiančių ugdymo įstaigų mokytojus vienijančių profsąjungų atstovai: Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas Andrius Navickas, pavaduotoja Jurgita Kiškienė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas, kalbėdami televizijos žinioms, aiškiai pasakė – šis, nuo rugsėjo pirmosios visu pajėgumu jūsų stumiamas, įtraukiojo ugdymo projektas yra neparengtas, skubotas, nėra jokių galimybių jį įgyvendinti tinkamai, šiame etape jis sukuria gerokai daugiau problemų negu jų išsprendžia.
Mokytojų atstovai aiškiai įvardino, kad pedagogai su baime ir nerimu laukia rugsėjo pirmosios ir puikiai suvokia, kad klasėse padaugėjus vaikų su specialiaisiais poreikiais kentės visa klasė, visi klasės mokiniai taps situacijos įkaitais, kentės jų ugdymo kokybė, emocinė ir psichinė gerovė.
Viceministre, juk taip nesudėtinga sužinoti, ką apie jūsų demagoginį projektą galvoja mokytojai ir moksleivių tėvai, imkite ir atlikite apklausą. Bet jūs to nedarote, nes puikiai žinote, kad absoliuti dauguma moksleivių, jų tėvelių ir mokytojų jūsų projektą atmestų ir jam nepritartų.“
Ž.Pinskuvienė sako, kad „nepriklausomų švietimo ekspertų, mokyklose dirbančių mokytojų, tėvelių vertinimu, šios valdančiųjų daugumos paleistas įtraukiojo ugdymo projektas ir yra tikrasis populizmas ir pasidemonstravimas, esą štai, žiūrėkite, mes sukūrėme ir įgyvendinome dar vieną progresyvią europietišką liberalią reformą švietimo srityje, o iš tiesų ant visos švietimo bendruomenės užstūmėte dar vieną naštos akmenį, kurį dabar jūsų dėka mokytojai, mokiniai, tėvai ir visa švietimo bendruomenė turės neštis per mokslo metus, tarsi ir be to būtų mažai jūsų sukurtų problemų švietime“.
Merė taip pat pareiškė, kad tai valdantieji šiuo „populistiniu projektu ir skubotu jo stūmimu“ pabrėžia ir gilina atskirtį, skatina specialiųjų poreikių vaikų ir kitų klasės moksleivių, jų tėvų susipriešinimą, provokuoja mokytojų ir mokinių pažeminimą ir tikrai nestiprina bendruomenės. Taip ji atsakė I.Gaižiūnui, kuris kaip tik šituo apkaltino pačią Ž.Pinskuvienę.
