Miestui partneriui Kyjivui Vilnius skirs 500 tūkst. eurų, dar iki 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos bus skirta kitiems Ukrainos miestams partneriams.
Sulaukus kitų humanitarinės pagalbos prašymų, savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka galės papildomai skirti dar 200 tūkst. eurų.
Už dalį skirtų lėšų Vilniaus poliklinikos ir Greitosios medicinos pagalbos stotis nupirks rekomenduojamų medicinos priemonių rinkinių humanitarinei pagalbai ir neatlygintinai juos perduos Ukrainos miestams partneriams.
Padėti Ukrainai gali kiekvienas vilnietis. Visą informaciją galima rasti svetainėje: https://ukraina.vilnius.lt/.
Taip pat Vilniaus miesto taryba pritarė sprendimui suteikti Žvėryno seniūnijoje esančiai bevardei gatvei Ukrainos Didvyrių vardą. Šioje gatvėje yra Rusijos ambasada.
Šis sprendimas taryboje buvo priimtas vienbalsiai. Iš karto po priimto sprendimo atsirado ir lentelės toje gatvėje.
R.Šimašius įspėjo, kad rašantys laiškus Rusijos ambasadai nuo šiol turėtų labai atidžiai rašyti adresą, nes kitu atveju laiškas gali tiesiog „pasiklysti“.
Vienybė persidavė politikams
R.Šimašius dėkojo vilniečiams, kurie itin vieningai padeda pabėgėliams nuo karo. O tą vienybė esą persidavė ir tarybos nariams, kurie labai vieningai pritarė visiems sprendimams dėl pagalbos ukrainiečiams.
„Dar kartą noriu padėkoti visiems ir priminti – mūsų miestiečiai įvairiomis kalbomis kalbantys yra vienijami tų pačių tikslų. Buvau susitikęs su mūsų rusų bendruomenių įvairių lyderiais – ir religinių, ir kultūrinių, ir kitais. Aptarėme irgi iškylančius klausimus, kaip kartu galime daugiau padėti.
Visi matome tuos pačius tikslus, tas pačias galimybes ir tikrai padėsime“, – kalbėjo po tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje meras.
Daugėja vaikų mokyklose, darželiuose
Jo teigimu, šiuo metu Vilniuje apgyvendinta jau turbūt daugiau nei tūkstantis žmonių iš Ukrainos.
„Jau turime apie šimtą moksleivių mokyklose, dešimtis darželiuose, kurie jau mokosi. Šio ryto duomenimis, 98 mokyklose buvo. Kol kas, iš karto užbėgdamas už akių, atsakau, kad neaiškiname bėgantiems nuo karo žmonėms, į kokias mokyklas jiems integruotis – į lietuviškas, rusiškas ar kitas.
Tai jų pasirinkimas. Yra ir angliškų, ir rusiškų, ir lietuviškų pasirinkimas, žmonės patys renkasi, nes jų apsisprendimas, ar jie norės Vilniuje būti ilgai, galbūt ir visam laikui. Ar norės būti ilgai – metus, dvejus, trejus. Ar mėnesį, du ir ieškos galimybių grįžti į Ukrainą ar kažkur kitur. Visos galimybės yra jų rankose“, – teigė meras.
R.Šimašius sako, kad svarstoma apie atskirų ukrainietiškų klasių steigimą kai kuriose mokyklose.
„Tie dalykai yra pakeliui. Be abejo, suteiksime visas galimybes tokiam skaičiui žmonių, kiek reikės, nors iššūkiai tikrai yra labai dideli“, – sakė R.Šimašius.
Kyjivo meras juokais prašė ginklų
Paklaustas, kokie yra Ukrainos prašymai, R.Šimašius sakė sau leisiąs pajuokauti, kaip kad ukrainiečiai juokauja.
„Lygiai prieš 15 dienų, kai vakarieniavome, sako – gal galite mums su broliu „po blatu“ vieną džaveliną („Javelin“ – nešiojama prieštankinė raketinė sistema) ir vieną stingerį (priešlėktuvinis gynybos raketinis kompleksas „Stinger“). Tokie liūdni juokai, – susitikimą su Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko prisiminė R.Šimašius.
– Iš tikrųjų tai pasikartosiu, ką ir sakiau, tai pirmoji pagalba, kurios prašoma, yra informacinė pagalba. Net ne humanitarinė, o informacinė. Labai svarbu, kad ukrainiečiai nesijaustų vieniši. O mūsų tie užrašai ant savivaldybės ar gatvelės, vedančios į ambasadą, mūsų adresų pakeitimai yra nežmoniškos vertės.“
Humanitarinė pagalba irgi svarbi. Taip pat pabėgėlių srautai, su kuriais teks susidoroti, tačiau tai jau ne miestų partnerių Kyjivo ar Lvivo prašymas.
